Į Baltijos jūrą ties Nida penktadienį bus paleisti trys Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai - ruoniai Vėjas, Marius ir Girulė.
Vėjas pernai gimė muziejuje, o Marius ir Girulė prieš metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje: Girulė - prie Girulių, o Marius - netoli muziejaus, Kuršių marių pakrantėje.
Nuo 1995 metų, siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, iš muziejaus išleista 18 ruonių.
Pasak muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ruoniai iš Smiltynės vežami į Nidą ir ten paleidžiami todėl, kad Smiltynės priekrantėje jie nesugebėtų prasibrauti per tinklus.
Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš 10 tūkst. metų. Dabar tai - nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas.
Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai.
Praėjusį šimtmetį Baltijos jūroje pilkųjų ruonių sparčiai mažėjo. Ketvirtą dešimtmetį jų buvo apie 20 tūkst., šeštą - 5-10 tūkst., aštuntą - tik apie 1,2 tūkstančio.
Anksčiau jie nyko dėl beveik nereguliuojamos medžioklės ir specialaus naikinimo, nes manyta, jog jie kenkia žuvininkystei. Vėliau pagrindinė nykimo priežastimi tapo jūros užterštumas chloro organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie kaupiasi žuvyse. Dėl to iki 80 proc. patelių neveda jauniklių arba susilaukia negyvų palikuonių.
Šiuo metu vandens kokybė yra pagerėjusi ir ruonių ruonių sveikata pagerėjo, bet dažnai pastebimas ištisų kolonijų užkrėtimas parazitais, kurie pažeidžia gyvūnų inkstus ir tai šiuo metu yra antroji ruonių mirtingumo priežastis. Pirmoji - ruonių žūtis žvejų tinkluose. Balandį - birželį tinkluose dažniausiai žūna ruonių jaunikliai.
