Daugiau nei dešimtmetį Vilniuje gyvenusi Dunauskų šeima šiuo metu skaičiuoja ketvirtus metus, kuomet gyvena Kroatijos pajūryje Splite. Pasak Augustės Dunauskienės, toks gyvenimo posūkis gyvenimui svetur atėjo netikėtai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
„Kartu su vyru buvome bendradarbiai, dirbome Lietuvos futbolo federacijoje. Kadangi vyras dirbo su tam tikra futbolo valdymo sistema, kurią federacija buvo įsigijusi ir neblogai išmanė šį produktą, tai sulaukęs vadovo kvietimo gavo pasiūlymą dirbti pas save. Iš pradžių pusę metų dirbo nuotoliniu būdu Lietuvoje, tačiau atėjo ta diena, kuomet vadovas pranešė, jog Tado reiktų jau ir Kroatijoje, kad šis būtų vietoje“, – pasakoja A. Dunauskienė.
Postūmį nebijoti ir nerti į tikrą gyvenimo kelionę davė ir dar vienas aspektas. Šeimos planuose buvo ir antras vaikas, tad, kaip sako pati Augustė, sukritus kortoms ir sužinojus, jog laukiasi, nusprendė, jog dar dvejus metus dekreto išnaudos progai pagyventi ten kur šilta, prie jūros. „Taip čia ir atsidūrėme“, – šypsosi pašnekovė.
Sunkumai, kurie padėjo prisijaukinti naują aplinką
Augustė Dunauskienė pasakoja, kad prieš atvykdami į Kroatiją galėjo rinktis, kur gyvens: sostinėje Zagrebe, ar daugiau į kurortą panašiame Splito mieste. Tačiau, paklausę vyro darbovietės nusprendė, kad tinkamiausia vieta gyventi ir auginti vaikus bus miestas, kuris šalia jūros ir kuriame netrūksta linksmybių.
Pasiteiravus, kaip į tokius pokyčius reagavo šeimos artimieji, moteris nusijuokia, kad niekada jiems nesakė, kad išvyksta visam laikui, nes ateityje gyventi grįš ir į Lietuvą, tačiau kada – dar nežino:
„Kroatija tikrai nėra ta šalis į kurią lietuviai atvyksta dėl geresnio gyvenimo. Tačiau, kaip mūsų atžvilgiu susiklostė aplinkybės, čia atvyko dirbti, o nemažai kitų yra ir meilės emigrantai. Iš tiesų, daug kas nustemba sužinoję, kad gyvename Kroatijoje, o ne įprastose kryptyse, tokiose kaip Ispanija, Tenerifė, Anglija ar Norvegija.
Artimieji galima sakyti, kad visai džiaugėsi, nes išvykome visgi ne į Ameriką ar Australiją, todėl nors ir esame tolokai, bet tikrai ne taip baisiai, kadangi esame pasiekiami tiek lėktuvu, tiek automobiliu per dvi paras. Tai nors vertino teigiamai, tačiau, aišku, tėvai neapsidžiaugė, kad išvažiuojame ir išsivežame anūkus, bet jau per tiek metų susitaikė ir gyvena ta mintimi, kad čia esame laikinai ir kažkada grįšime.“
Atvykus gyventi į svetimą šalį taip pat neretai tenka susidurti ir su sunkumais. Augustė atvirauja, kad jai prisijaukinti naują aplinką buvo daug sunkiau nei vyrui Tadui, kuris vos tik atvykęs iškart pasinėrė į darbus.
„Man kaip auginančiai sūnų ir tuo metu dar būnant nėščiai, ta namų rutina buvo be galo sudėtinga ir sunki. Kartais net ir vyras sakydavo, kad jeigu man čia taip sunku, tuomet grįžkime atgal į Lietuvą, tačiau nuo tokių minčių kažkaip susilaikydavome. Nebuvo nei artimųjų, nei draugų, nieko nepažinojau, kalba taip pat svetima, nors visai neprastai ir angliškai čia susikalbame“, – dalinasi Augustė.
Sunkumu tapo ir tam tikri biurokratiniai reikalai, kuriems susitvarkyti prireikė nemažai laiko ir kantrybės. Moteris pasakoja, kad Kroatija nuo Lietuvos ritmo skiriasi kone dešimtmečiu, tad tam, kad būtų galima susitvarkyti dalykinius reikalus tenka varstyti ne vieno kabineto duris, o elektroniniu būdu – reikalai visai retai kada tvarkomi.
„Vyro darbovietė mums su biurokratija tvarkyti padėjo, tačiau aš pati savyje turėjau tokį bloką, pasipriešinimą viskam, todėl neretai ir vyrui priekaištaudavau, kodėl čia atvykome, kodėl turiu liūdėti ir tvarkyti visus popierizmus. Čia viskas vyksta tuo senoviniu būdų, kuomet tenka eiti iš vieno kabineto į kitą ir taip rinkti parašus, nes elektroniniu būdu mažai, ką padarysi. Buvo tikrai sunku, tačiau su laiku įvyko persilaužymas ir viskas nusidažė šviesesnėmis spalvomis“, – šypsosi A. Dunauskienė.
Širdis pavergusi Kroatijos gamta
Visus sunkumus, visgi, sugebėjo atpirkti ne bet kas kitas, o Kroatijos gamta ir vietos gyventojų svetingumas. Dunauskų šeimą vietiniai priėmė šiltai, buvo svetingi ir labai paslaugūs. Nemažai jų taip pat stebėjosi, kodėl šeima gyvenimui pasirinko jų šalį, tačiau tuo pačiu dėl to labai ir džiaugėsi.
Dažnas kroatas, pasak Augustės, paklausia dėl kokios priežasties šeima pasirinko gyventi Kroatijoje, nes šalyje ekonominė situacija ne ką geresnė nei Lietuvoje:
„Labiausiai džiaugiasi ypač tada, kai truputėlį pakalbame kroatiškai, nes stengiamės išmokti ir jų kalbos, todėl jiems labai malonu. Patys kroatai vyksta dirbti svetur, pavyzdžiui, į Vokietiją, nes ši šalis labiau turistinė, kiek užsidirba sezono metu, tiek ir turi. Priėmė mus tikrai svetingai ir teigiamai, tad dėl vietinių gyventojų blogai pasijusti neteko.“
Labiausiai Dunauskus žavi aplink supanti gamta, kurioje netrūksta kalnų, jūros pakrantės ir šilto klimato. Per kelis gyvenimo metus Kroatijoje, šeima spėjo aplankyti ir pamatyti nemažai įspūdį sukeliančių vietų, tačiau pašnekovė juokiasi, kad taip pat nemažai dar ir liko, ką pamatyti, nors visi kartu sėdę į automobilį po šalį keliauja be galo aktyviai ir dažnai.
„Nors Kroatija pagal plotą yra mažesnė už Lietuvą, tačiau ji yra labai ilga ir jos visa pakrantė eina pagal jūrą, kurios vanduo yra be galo skaidrus, šiltas. Taip pat yra daugybė salų, į kurias galima nuvykti, už 400 kilometrų nuo Splito yra ir Dubrovnikas, čia daugiau saulės, žiemos be sniego, todėl nereikia muturiuotis kombinezonais, gramdyti užšalusio ledu automobilio stiklo (juokiasi). Pasiilgę žiemos grįžtame į Lietuvą arba keliaujame daugiau į Kroatijos šiaurę. Taip pat, jeigu norime slidinėti, kertame šalį tiesiai ir atsiduriame Bosnijoje ir Hercegovinoje“, – sako Augustė Dunauskienė.
Pasimokyti iš kroatų taip pat galima daug ko – jie labiau atsipūtę ir dažniau šypsosi. Augustė juokiasi, kad tikriausiai taip yra todėl, kad gauna daugiau saulės ir mažiau nerimauja dėl negatyvių naujienų. Pavyzdžiui, pasak moters, Kroatijoje žmonės daug mažiau nerimauja dėl pandemijos, atvirkščiai – sekmadienį, po pietų visi susirenka į promenadą, sėdi kavinėse ir bendrauja geras kelias valandas, nebijo susiburti.
„Žinoma, taip yra žiemos metu, nes vasaros sezonu labai daug turistų ir patys stengiamės pabėgti iš Kroatijos į Lietuvą, kadangi būna be galo karšta apie 35-38 laipsnius šilumos“, – priduria moteris.
Kaip atsipalaiduoja kroatai bei kaip atrodo saulėtas gyvenimas Kroatijoje pamatykite laidoje „Lietuvis pas lietuvį“ jau šiandien, 17.15 val., per žiūrimiausią TV3 televiziją!
