Narkotikų vartojimui vis plintant, valstybės ieško būdų, kaip tam užkirsti kelią, o pamėgusiuosius kvaišalų sukeliamą euforiją – išgydyti nuo priklausomybės. Tam, pasirodo, kartais užtenka kvaišalus legalizuoti, arba pradėti narkomanus gydyti... narkotikais.
Apsvaigę bando skraidyti
Po liberaliosios Olandijos, kuri jau senokai legalizavo lengvuosius narkotikus – hašišą, marihuaną ir haliucinogeninius grybus, – ja pabandė pasekti ir kitos Europos valstybės. Tiesa, jos turbūt „praklausė“, kad Olandijoje neseniai nuspręsta vėl uždrausti vartoti haliucinogeninius grybus, mat po jų legalizavimo nuo stogų ir iš balkonų yra iššokę nemažai žmonių. Ne iš džiaugsmo, kad leidžiama kvaišintis, o todėl, kad apkvaišę pajunta, jog „gali skristi“.
Beje, Olandijoje už neteisėtą kanapių vartojimą gresia ir baudžiamoji atsakomybė – mat vadinamosiose „kavos krautuvėlėse“, kuriose prekiaujama marihuana, lankytis galima tik sulaukus pilnametystės, o įsigytų kvaišalų kiekis negali viršyti 2 gramų.
1976 metais legalizavusi lengvuosius narkotikus Olandija manė tokiu būdu nuslopinsianti sunkiųjų narkotikų, ypač heroino, vartojimą. Siekta, kad neplistų švirkščiamų į venas narkotikų vartojimas, o šitaip tikėtasi išvengti ir ŽIV plitimo. Tačiau net pripažinus marihuaną gydymo priemone ir pradėjus ją pardavinėti vaistinėse, svaiginimasis kokainu, LSD ir kitais sunkiaisiais narkotikais nesumažėjo.
Kas neuždrausta – nebevilioja?
Dėl panašių motyvų legalizuoti „žolę“ (marihuaną) nutarė ir Čekija. Tik ji pažengė dar toliau – savo naujuoju įstatymu leidžia asmenims turėti iki 1,5 gramo heroino, gramą kokaino, iki 5 gramų hašišo, taip pat penkis LSD įmirkytus popierėlius, piliules, kapsules arba kristalus, o namuose galima laikyti net iki 40 „magiškųjų“ grybų.
Pagal prieš maždaug metus įsigaliojusį liberalesnį įstatymą asmenims, pas kuriuos rasta iki 15 gramų marihuanos arba iki 5 auginamų kanapių kerų, negresia laisvės atėmimo bausmė, tik gali būti skirta bauda. Taigi „žolės“ turėjimas ir net jos auginimas asmeninėms reikmėms nebelaikomas nusikaltimu. Blogiausia, kas gali nutikti apsirūkymo mėgėjui – teks susimokėti maždaug 2000 litų baudą, jeigu policija vis dėlto nutars patikrinti kišenes ir ras per daug marihuanos.
Panašiai elgiasi ir portugalai. Jie 2001 metais dekriminalizavo visų (net ir pačių sunkiausių) narkotikų laikymą bei vartojimą savo reikmėms. Tiesa, narkotikų nelegalizavo – jų laikymas ir vartojimas vis dar laikomas administraciniu pažeidimu. Portugalijoje dabar galima vartoti net ir kokainą ar heroiną – už tai tegali būti skirta bauda (nuo 25 eurų) arba kitokia švelni nepiniginė nuobauda.
Ispanijoje administracinės nuobaudos už narkotikų vartojimą skiriamos tik jeigu kvaišinamasi viešoje vietoje. Kitu atveju svaigintis narkotikais galima į valias – už tai nenumatyta jokia atsakomybė.
Už narkotikų vartojimą bausmės negresia ir Vokietijoje bei Austrijoje.
Vis dėlto daugelis nėra linkę patikėti, kad narkotikų legalizavimu galima sėkmingai kovoti su jų vartojimu. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai ir kiti medikai įsitikinę, jog labai mažai asmenų, vartojančių lengvuosius narkotikus, tik jais ir apsiriboja. Anot jų, net 80 procentų tokių asmenų ilgainiui pradeda svaigintis ir heroinu ar kokainu. Be to, medikai širsta, kad priimdamos tokius sprendimus vyriausybės visai nesirūpina savo piliečių sveikata, mat tyrimais nustatyta, jog valandą po marihuanos suktinės surūkymo širdies smūgio rizika būna padidėjusi net 4 kartus, o priklausomybė gana greitai išsivysto net nuo pačių „nekalčiausių“ kvaišalų rūšių.
Netobuli metodai
Kadangi, legalizavus narkotines medžiagas ar jų vartojimą, sėkmingai kovoti su narkomanija vis tiek nepavyksta, tenka kaip nors tvarkytis su prie narkotikų jau įpratusiais ir nuolat dozės įvairiausiais būdais siekiančiais gauti apkvaitėliais.
Labiausiai paplitęs būdas – gydymas metadonu (beje, taip pat priskiriamu prie narkotinių medžiagų).
Toks metodas nuo 1995 metų taikomas ir Lietuvoje. Nors ilgą laiką manyta, kad tai tinkama priemonė padėti narkomanams atsikratyti priklausomybės ar bent jau juos suvaldyti, kai kurios valstybės gydymo metadonu atsisakė.
Štai Škotijoje atliktų tyrimų duomenimis, gydymas metadonu, dar vadinamas tiesiog metadono programa, 97 procentais būna nesėkmingas.
Vokietijos vyriausybė nutarė kaip gydymo priemonę nuo priklausomybės rinktis ne metadoną, o heroiną. 2009 metais priimtas įstatymas, kad gydymo tikslais galima vartoti sintetinį heroiną, kai įprastos terapijos priemonės nepadeda. Asmenys, turintys stiprią priklausomybę nuo heroino, pagal receptus vaistinėse gali gauti heroino poveikiui prilygstančio preparato diamorfino.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, heroinas Europos Sąjungoje yra minimas daugelyje mirties nuo narkotikų atvejų. Vis dėlto tokiam gydymo metodui referendumu pritarė ir Šveicarijos piliečiai – net 68 procentai jų balsavo už tai, kad ilgamečiai narkomanai galėtų legaliai gauti heroino.
Narkomanai gydomi narkotikais?
Bet grįžkime prie Lietuvoje taikomo gydymo metadonu programos – kitaip tai dar vadinamos pakaitiniu gydymu.
Patį metadoną pirmą kartą pagamino vokiečių mokslininkai, kai Antrojo pasaulinio karo metu ieškojo nuskausminamųjų vaistų, kuriuos vartoti būtų paprasčiau negu morfijų.
Gydyti priklausomybei nuo narkotikų metadonas pradėtas vartoti 1947 metais. Dažniausiai gydymas metadonu skiriamas sunkiųjų narkotikų priklausomybėje ilgai išbuvusiems asmenims ir neretai laikomas saugiu heroino pakaitalu.
Nors pagal cheminę sudėtį metadonas nėra panašus į morfijų ar heroiną, šis sintetinis opiatas iš esmės taip pat yra narkotinė medžiaga ir sukelia tokių pat poveikių, kaip pastarieji narkotikai.
Gydymas metadonu skiriamas ne tik siekiant atpratinti narkomanus nuo kvaišalų, bet ir norint geriau organizuoti ŽIV, hepatito B ir C, kitų infekcinių ligų prevenciją tarp narkomanų.
Lietuvoje gydymas metadonu taikomas turintiesiems daugiau kaip 1–2 metų narkomano „stažą“. Didžiuosiuose miestuose narkomanai stiklinėmis akimis kas rytą traukia į artimiausią gydymo įstaigą, aplinkinių vadinamą „narkomanų makdonaldu“, ten gauna po metadono dozę ir sliūkina kas sau. Praėjus keliems mėnesiams, jeigu narkomano elgesys būna nepriekaištingas ir šlapimo tyrimuose nerandama narkotinių medžiagų, jam suteikiama teisė metadono pasiimti į namus.
Šiuo metu Lietuvoje pakaitinis gydymas taikomas 500 žmonių. Besigydantis nuo priklausomybės žmogus valstybei per metus atsieina 4800 litų, vadinasi, narkomanams dalijamas metadonas valstybei kasmet kainuoja 2,4 mln. litų, ir nors metadono programa sukritikuota jau ne kartą, šito metodo kol kas neketinama atsisakyti. Netgi būta kalbų, jog metadono reikėtų nemokamai duoti ir kalėjimuose sėdintiems narkomanams...
Audronė Astrauskienė, Narkotikų kontrolės departamento direktorė:
Pasaulio mokslinių tyrimų duomenimis, pakaitinis gydymas (gydymas metadonu) yra naudingas ir veiksmingas. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad šis gydymas sumažina opioidų vartojimą, nusikalstamumą, galimybę užsikrėsti ŽIV. Narkotikų kontrolės departamento 2007 metais atliktas gydymo metadonu programų efektyvumo tyrimas parodė, kad pirmaisiais dalyvavimo metais metadono programoje trečdalis asmenų dar vartojo ir švirkščiamuosius narkotikus. O dalyvaudami programoje daugiau nei metus beveik 90 procentų asmenų švirkščiamųjų narkotikų atsisakė.
Kęstutis Dvareckas, kunigas, Bernardinų socialinių paslaugų centro darbuotojas:
Metadono programa, jau uždrausta daugelyje Europos valstybių, Lietuvoje aktyviai vykdoma toliau. Priklausomi žmonės kas rytą traukia į artimiausią punktą, gauna metadono dozę. Taip valstybė bando spręsti narkomanijos problemas? Juk šitaip narkomanas įstumiamas į dar gilesnę duobę, o po metadono vartojimo nustoti vartoti kvaišalus beveik neįmanoma. Metadonas tėra saviapgaulė, kai vieną chemiją pakeičia kita. Tačiau pati liga niekur nedingsta.
Daumantas Každailis, Lietuvos narkotikų vartotojų advokatavimo ir tarpusavio pagalbos asociacijos „Tavo drugys“ prezidentas:
Gydymas metadonu yra be galo reikalinga ir svarbi medikamentinė priemonė Lietuvoje. Tai geras būdas ir tais atvejais, kai norima atsisakyti vartojimo, ir tais atvejais, kai žmogui yra nusispjaut – jam tereikia dozės. Šio gydymo dėka išgelbėta daug gyvenimų ir gyvybių. Be to, užkirstas kelias ne vienam nusikaltimui, kuris būtų įvykęs, kai narkomanas bet kokiomis aplinkybėmis stengiasi prasimanyti pinigų dozei. Teigti, kad tai tiesiog vieno narkotiko pakeitimas kitu, nėra teisinga. Tai daug sudėtingesnis procesas. Žinoma, tai nėra panacėja, tačiau daugeliu atveju, gydymas metadonu duoda puikių rezultatų.
Gedas R., buvęs narkomanas (36 m.):
Vartojant metadoną, fizinis lūžis įvyksta daug sunkiau, o pačią didžiausią žalą gydyme metadonu daro dimedrolis. Jį vartojant žmogus tampa dirglus, jį pradeda kankinti nuolatinis nuovargis, depresija. Dimedrolis labai sustiprina priklausomybę nuo bet kokio opiato, su kuriuo jis vartojamas. Abstinencija sustiprėja ir jos trukmė daug kartų padidėja – trunka jau nebe dienas, o mėnesius. Galų gale žmonės neišlaiko ir grįžta prie vartojimo. Sunku įsivaizduoti, su kuo būtų galima padaryti sau tokią žalą, kaip vartojant dimedrolį. Vartojantys heroiną narkomanai, patekę į metadono, kuris yra sintetinis heroino pakaitalas, programą, dažniausiai tampa priklausomi ir nuo šio narkotiko. Taip ligonis įgyja dvigubą priklausomybę. Nuo metadono priklausomus ligonius detoksikuoti yra labai sunku, nepalyginamai sunkiau, negu apsinuodijimo heroinu atveju.
Tik faktai:
Europoje gydymas metadonu per metus paskiriamas apie 500 000 pacientų. Pasaulio sveikatos organizacija metadoną ir buprenorfiną 2005 metais įrašė į būtinųjų vaistinių preparatų sąrašą. Metadonas nėra įteisintas tik Rusijoje.
Narkotikų kontrolės departamentui atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad vidutinis metadono programose dalyvaujančių asmenų amžius yra 37 metai, vidutinė narkotikų švirkštimosi trukmė – 16 metų, o vidutinė dalyvavimo metadono programoje trukmė – 4 metai. Metadono programos dalyviai dažniausiai kreipėsi dėl aguonų ekstrakto (77 proc.), kiek rečiau – dėl heroino (22 proc.) vartojimo. Pirmaisiais dalyvavimo metadono programoje metais trečdalis asmenų, jų teigimu, dar vartoja ir švirkščiamuosius narkotikus. Dalyvaujant šioje programoje daugiau nei metus, apie 87 procentai metadono programos dalyvių atsisako švirkščiamųjų narkotikų.
Apskaičiuota, kad Lietuvoje yra 5000–6000 narkomanų, kurie nedalyvauja jokiose gydymo programose.
Sergamumas narkomanija Lietuvoje pastaraisiais metais vis didėja.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
