Po Valstybės gynimo tarybos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad dėl to galutinai apsispręs pajėgumus generuojanti koalicija.
„Taip, greičiausiai turbūt SOP. (...) Viskas priklauso nuo konkrečių sprendimų koalicijoje“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė ministras.
Dabartinis Seimo mandatas leidžia siųsti į Iraką siųsti iki 30-ies instruktorių. Šiuo metu šioje šalyje tarnauja šeši Lietuvos kariai, apmokantys vietos pajėgas.
Prezidentės patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė sakė, jog siūloma parlamentui leisti nuo kitų metų į Jungtinių Valstijų vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ siųsti daugiau karių ir leisti „Lietuvos kariams vykdyti sudėtingesnes užduotis“.
Ji teigė, kad Seimo nutarimo projekte bus siūloma nedetalizuoti, kokie Lietuvos kariai tarnautų minėtoje operacijoje. Kariams taip pat būtų leista veikti visame operaciniame regione.
JAV vadovaujama koalicija su džihadistais kovoja ne tik Irake, bet ir Sirijoje.
Krašto apsaugos ministras sakė, kad pagrindinis Lietuvos dalyvavimo JAV vadovaujamoje misijoje tikslas ir toliau bus apmokyti vietos karius, tačiau tai daryti už mokymo bazės ribų.
Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų kariai yra tarnavę tarptautinėje misijoje Afganistane. Pastaruosius kelerius metus jie apmoko Ukrainos kariuomenę šios šalies vakaruose.
Lietuva skelbia didinanti savo indėlį kovojant su terorizmu po šiemet darbą pradėjusios Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos kritikos, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant NATO, su ekstremistais kovoja nepakankamai gausiai.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio paskelbta, kad Lietuvos indėlis tarptautinėse operacijose 2018 – 2019 metais didės maždaug trečdaliu.
Šį sprendimą turės patvirtinti Seimas.
Šiuo metu devyniose tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Viduržemio jūroje tarnauja apie 90 Lietuvos karių.
Gynybos finansavimas
Valstybės gynimo taryba pirmadienį taip pat aptarė kariuomenės plėtrą ir modernizavimą 2018 – 2020 metais.
Lietuva kitąmet gynybai žada skirti kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pirmą kartą įgyvendinti NATO rekomendaciją.
Tačiau krašto apsaugos ministras sako, kad finansavimas krašto apsaugai turėtų augti toliau.
R.Karoblis teigė, kad krašto apsaugos sistema tikisi 2020 metais pasiekti 2,35 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą, tačiau jis ragino neprisirišti prie konkrečių skaičių.
„Mums svarbiau yra ne pats procentas, ar, kitaip sakant, simbolika, (...) bet realių poreikių įgyvendinimas“, – tvirtino ministras.
„Asmeniškai aš irgi paprašiau karinių planuotojų ir planuojame rasti galimybes koncentruotis į labiausiai prioritetinius projektus šiai dienai“, – pridūrė jis.
Pasak R.Karoblio, šiuo metu prioritetiniai yra pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, vidutinio nuotolio priešlėktuvinių sistemų NASAMS, savaeigių haubicų įsigijimai.
Smarkiai išaugus sąjungininkų karių skaičiui Lietuvoje, šalis taip pat skiria nemažai pinigų juos aprūpinti, teigė ministras.
„Tai yra absoliutūs prioritetai, kurie yra absoliučiai nepajudinami“, – kalbėjo R.Karoblis.
Šiuo metu kariuomenė taip pat investuoja į prieš kelerius metus sukurtos brigados Vakarų Lietuvoje „Žemaitija“ plėtrą. Per dvejus metus planuojama čia sukurti du pėstininkų ir artilerijos batalionus. Vienetus svarstyta dislokuoti Šilalėje ir Telšiuose, tačiau ministras sakė, kad galutinio sprendimo dėl jų vietos dar nėra.
Kariuomenė taip pat kuria trečią, daugiausiai iš rezervo karių komplektuojamą brigadą „Aukštaitija“.
Šių metų pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė parlamentinėms partijoms susitarti dėl gynybos finansavimo didinimo iki 2020 metų, tačiau diskusijos apie tai pritilo.
Pagal Konstituciją, Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Jai vadovauja prezidentas. Tarybą taip pat sudaro ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
