Prie tuščio vežimo einantis šėtiškis Henrikas arklio ganykloje pasigedo anksti rytą. Grandinė ir pančiai pievoje palikti, o dešimtmečio gyvulio – nei kvapo. Jei arklys būtų pančius nusitraukęs pats ir pabėgęs, būtų matyti, dabar viskas gražiai atrišta ir numesta. Abejonių nėra – arkliavagių darbas. Vyras sako, kaime gyvenant arklys būtinas, tad nedels ir ieškosis pirkti kito.
Arklių netekę žmonės nesitiki gerų žinių ir iš policijos. Gyvuliai jau per naktį galėjo būti išvežti iš Lietuvos. Abu pavogti arkliai be pasų, tad net ir juos radus dar Lietuvoje tikriesiems savininkams būtų labai sunku įrodyti, kad arkliai jų. Vagims ir sukčiams tai dar labiau palengvina juodus darbelius.
Arklių augintojų asociacijos vadovas tik patvirtina niūriausią Šėtos gyventojų nuojautą. Arkliavagiai savo laimikį dar gyvą dažniausiai per naktį išveža į Lenkiją, ten jie ir paskerdžiami.
„Jie bando įvairiais būdais, registruoja tuos žirgus kaip vietinius, o jų registracija kol kas yra labai lengva, paprasta. Išima pasus ir išveža kaip taisyklė į Lenkiją, į Lenkijos mėsos kombinatus. Jeigu tie, kurie vagia ir patys veža į Lenkiją, tai aš girdėjau, kad jie gauna mažiausiai eurą, iki dviejų už kilogramą“, - pasakoja Lietuvos arklių augintojų asociacijos pirmininkas Vilgelmas Grūdė.
Tai ne pirmasis arkliavagių apsilankymas Kėdainių rajone. Prieš keletą naktų arklys dingo ir iš netoli Kėdainių esančio Vilainių kaimo ganyklos.
