Naujausiame savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ numeryje – „Aro“ išminuotojo, išgyvenusio po galingo sprogimo, interviu. Po ilgų paieškų šio straipsnio autoriui pavyko susisiekti su pirmąsyk Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ istorijoje smarkiai nukentėjusiu išminuotoju ir pasikalbėti. Kaip ir dera viešumo vengiančios teisėsaugos struktūros kovotojui, „Aro“ išminuotojas spaudai prisistatė tik vardu.
Gyvybė kybojo ant plauko
Vilniaus Antakalnio mikrorajono gyventojai vieną penktadienio rytą pasijuto tarytum Irako arba Čečėnijos centrinėje gatvėje, kur kruvini išpuoliai kone kasdien drebina vietos gyventojų ramybę. Aidėjo policijos automobilių sirenos, blyksėjo švyturėliai. Sumaištį sukėlė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ bazėje netikėtai driokstelėjęs galingas sprogimas.
Buvo sužalotas ilgametis profesionaliai parengtos jėgos struktūros „Aras“ išminuotojas Arūnas D. − jo galvoje ir abiejose rankose žiojėjo daugybė žaizdų, kūnas buvo nusėtas metalinių skeveldrų.
Kai praėjus pusmečiui šis vyras žurnalistui pravėrė namų duris, buvo sunku patikėti, kad tai tas pats 38 metų kaunietis Arūnas D., kurį leisgyvį po sprogimo bangos matė jo kolegos ir medikai. Neįtikėtina, kad vyrui pavyko išgyventi.
Po patirtų sužalojimų Arūnas D. vis dar negali užmigti be skausmą malšinančių vaistų. Tačiau jis mielai pasakoja, kiek daug dėl jo padarė medikai. Jų dėka vyras šiandien toliau dirba išminuotoju.
Iš spintos liko skylė
Pernai Arūno D. rankose netikėtai driokstelėjo dešimt specialioje dėžėje buvusių detonatorių. „Komisija nustatė, kad tai buvo techninis gedimas. Vėliau paaiškėjo, kad šie detonatoriai galėjo būti brokuoti, mat priklausė pigesnių, iš Bulgarijos atkeliavusių sprogmenų partijai“, − pasakojo išminuotojas.
Vyras sakė, kad nuo sprogusio detonatoriaus žmonės nukenčia kur kas smarkiau. Tad jam pasisekė. „Sprogimas buvo toks stiprus, kad metalinėje spintoje, iš kurios traukiau detonatorius, liko žiojėti milžiniška skylė. Nuo sprogimo bangos į galvą ir pilvą pateko daugybę metalinių skeveldrų“, − aiškino Arūnas D.
„Po tokio įvykio jis neturėjo nė menkiausios galimybės išgyventi“, − sakė kaunietį ligoninės palatoje tada aplankę „Aro“ ir kariuomenės išminuotojai.
Medikų pastangos ir rūpestinga žmonos globa per kelias savaites padėjo vyrui atsitiesti.
Mafijos tema – tabu
Sportiškos išvaizdos kauniečiui yra tekę dalyvauti „Aro“ šturmo grupių operacijose. Taip pat ne kartą į teismus reikėjo lydėti plačiai Lietuvoje žiaurumu ir daugybe nusikaltimų pagarsėjusių mafijos grupuočių lyderius.
Nuo šių įvykių praėjo daugiau nei dešimt metų, tačiau vyras gana išraiškingu judesiu leidžia suprasti, kad ta tema komentarų nebus.
Tobulinosi ir už Atlanto
Arūnas D. į dvikovą su mirtimi yra stojęs ne kartą − per savo darbo metus įvairiuose Lietuvos regionuose jam teko neutralizuoti dešimtis sprogstamųjų užtaisų. Tačiau didesnių nemalonumų nebuvo patyręs.
Prieš dešimt metų už Atlanto tobulindamas profesines žinias kaunietis sutiko ne vieną pripažintą dėstytoją, sėkmingai dirbantį netgi po rimtų sužalojimų.
Ašarų vertas atlyginimas
„Aro“ rinktinėje kaunietis Arūnas D. pradėjo dirbti 1994-aisiais. Prieš tai jis Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete įgijo inžinieriaus specialybę. „Tik pradėjęs dirbti „Are“, nedvejodamas pasirinkau išminuotojo profesiją, nes norėjau pritaikyti dar universitete įgytas žinias“, − į klausimą, kodėl nusprendė tapti išminuotoju, atsakė pašnekovas.
Paklaustas apie „Aro“ išminuotojų uždarbį, Arūnas D. prasitarė, kad jis, kaip nemažai šioje struktūroje pasiekęs darbuotojas, per mėnesį gauna daugiau nei 2 tūkstančius litų. „Manau, kad šioje rinktinėje yra nemažai entuziastų, kuriems nėra svarbus atlyginimas“, − kalbėjo kaunietis.
Po Arūną D. ištikusios nelaimės pasigirdo kalbų, kad „Arui“ trūksta ne tik išminuotojų, bet ir šturmuotojų bei snaiperių. Į oficialiai internete skelbiamus darbo pasiūlymus atsiliepia vis mažiau norinčiųjų.
Situacija priminė Holivudo filmą
Šio žurnalistinio tyrimo autoriui pavyko pakalbinti ir buvusį „Aro“ išminuotoją, dabartinį saugos tarnybos „Eksaras“ vadovą Ovidijų Jūroną. Jis su kitais sprogmenų paieškos specialistais 2005-ųjų vasarą greitkelyje Vilnius−Panevėžys neutralizavo itin išmoningai pagamintą sprogmenį.
Sudėtingesnių situacijų būtų sunku įsivaizduoti, nes panašios operacijos rodomos tiktai Holivudo koviniuose filmuose.
Tąkart „Aro“ pareigūnai neutralizavo vieno prieštaringai vertinamo Panevėžio veikėjo vairuojame automobilyje aptiktą sprogmenį. Šiam praeityje garsiam šešėlinio pasaulio atstovui pasirodė, kad važiuojant į BMW saloną galėjo nukristi jo surūkytos cigaretės nuorūka. Palinkęs vyras išgirdo tylų tiksėjimą. Pakėlęs tarp vairuotojo ir galinės keleivių sėdynės esantį kilimėlį, panevėžietis išvydo sprogmenį.
Ant kojų visas specialiąsias tarnybas sukėlusioje operacijoje aktyviai dalyvavęs tuometinis „Aro“ išminuotojas O. Jūronas pasakojo, kad sprogmuo buvo pagamintas profesionaliai – jis buvo valdomas mobiliuoju telefonu. „Mums dirbant sprogdintojai telefonu pasiuntė signalą, kad tiksinti bomba sprogtų neutralizuojama“, − apie prieš trejus metus vykusią sudėtingą operaciją kalbėjo pašnekovas.
Telefonu valdomas sprogmuo
Buvusio išminuotojo teigimu, pagal banditų planą sprogmuo nesprogo todėl, kad tuo metu greitkelyje buvo sutrikęs mobilusis ryšis.
„Tą dieną aplink buvo daugybė automobilių, žmonių − kad galėtume neutralizuoti sprogmenį, maždaug kilometro spinduliu buvome atitvėrę greitkelio teritoriją. Ir mes, ir arčiausiai buvę žmonės nenukentėjo tik per laimingą atsitiktinumą. Tokiais atvejais prisimenamas populiarus juokelis: išminuotojai klysta tik kartą“, − tragedija vos nesibaigusį atvejį prisiminė O. Jūronas.
Pavojingą savadarbį sprogmenį greitkelyje neutralizavusių pareigūnų darbu žavėjosi ir profesionaliausi Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai.
„Aro“ išminavimo specialistų darbas nuo kariškių skiriasi tuo, kad mes neutralizuojame įvairių savamokslių pagamintus įrenginius, o jie – nuo Antrojo pasaulinio karo laikų likusias bombas“, − pasakojo buvusius „Aro“ darbuotojus vienijančios Kauno saugos tarnybos „Eksaras“ vadovas O. Jūronas.
Tik faktai:
- Per aštuoniolika „Aro“ gyvavimo metų iki šiol vykdydami sudėtingas užduotis Lietuvoje tragiškai žuvo du darbuotojai. 1991-ųjų liepos 31-osios naktį rusų OMON smogikai Medininkų pasienio poste nušovė septynis pareigūnus. Tarp nužudytųjų buvo ir „Aro“ kovotojai Algimantas Juozakas bei Mindaugas Balavakas.
- Rinktinėje šiuo metu dirba apie 150 pareigūnų. Iš jų – 15 išminuotojų.
