Panašaus masto eitynių Indija matyt nematė nuo 1930-ųjų, kai Mahatma Gandis vedė tūkstančius indų garinti jūros druskos, šitaip išreiškiant taikų pasipriešinimą kolonistams britams. Šįkart indai protestuoja prieš savo pačių valdžią. 350 kilometrų žygis, kurio organizatoriai tvirtina jam ruošęsi kelis dešimtmečius, skirtas įrodyti šalies vyriausybei, kad milijonams žmonių reikalingas vos nedidelis žemės plotelis tam, kad jie taptų nepriklausomi nuo išmaldų ar valstybės paramos.
„Valstybė skiria didžiules teritorijas korporacijoms ir statybų bendrovėms, tačiau tvirtina neturinti laisvos žemės skurdžiams. Norime kovoti su šia diskriminacija“, – sako žygio organizatorius Radžagopal P. V.
Dienomis 40 laipsnių karštyje žygiuojantys žmonės patiria nemažai sunkumų, dalis jų jau ilgai kenčia nuo prastos mitybos. Tad norint išlaikyti žygiuojančiųjų valią bei discipliną, žygio organizatoriai skirsto žmones į mažas grupeles. Kiekviena iš jų turi maistu, nakvyne bei pavargusių kojų gydimu besirūpinančius atstovus. Maistą, gėrimus bei būtinus rakandus, kuriems žygio dalyviai taupė beveik trejus metus, gabena kartu riedantys sunkvežimiai. Visgi nuotaika pakili.
„Esu tikras, kad iš šio žygio turėsime kokios nors naudos. Pakaktų ir nedidelio žemės lopinėlio namams pasistatyti, tai mums būtų jau didelis pasiekimas. Nueisime visą kelią iki Naujojo Delio, net jei tai truktų daugiau kaip mėnesį“, – teigia žygio dalyvis Bola Das.
Žemės nuosavybė Indijoje – viena rimčiausių politinių problemų, dėl laisvos žemės kaunasi iš jos pasipelnyti norinčios statybų ir verslo kompanijos bei žemdirbiai, kuriems nedideli žemės ploteliai dažniausiai reiškia vienintelį pragyvenimo šaltinį.
