Karolis Birgilas
Liepos 1 dieną Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos (ES) nare. Tačiau iškilmės šalies sostinėje Zagrebe neatrodė labai džiugios. Kyla klausimas – Kroatija pavėlavo į vakarėlį ar yra nelaukiamas svečias?
Viena pagrindinių šventės Zagrebe figūrų buvo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tą pačią dieną mūsų šalis pradėjo pirmininkauti ES Tarybai.
ES plėtra visuomet buvo sutinkama džiugiai, o kiekviena nauja narė, nepaisant jos politinio svorio ir ekonominių pajėgumų, laikoma nauja detale užbaigiant vieningos ir stiprios Europos paveikslą. Kartu plėtra strategiškai reiškia, kad Sąjungos ūkis vystomas tinkama linkme. Paskutinį kartą prie ES 2007-aisiais prisijungė Bulgarija ir Rumunija. Šalys nepasižymėjo (ir iki šiol nepasižymi) pačia geriausia „ekonomine forma“, tačiau tai buvo ekonomikos krizės išvakarių metai. Kroatijos įstojimas į ES yra visiškai kitoks. Bendrijoje kaip niekada ryškus atotrūkis tarp turtingų ir vargingų valstybių, nedarbo lygis liūdnai gerina rekordus, o euro zona vis dar blaškosi, ieškodama tinkamo recepto valiutų sąjungos krizei išspręsti. 28-oji bloko valstybė taip pat negali pasigirti pavyzdingu ūkiu.
Tos pačios problemos
2011 metais interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius vardijo šalies problemines sritis, kuriose reikia pasitempti, siekiant patekti į ES. Dėl dviejų dalykų jis buvo teisus. Šaliai iš tiesų pavyko prisijungti prie ES 2013 metais, nors prezidentas tikėjosi, kad tai įvyks metų pradžioje. I. Jospipovičius įvardijo pagrindines šalies problemas: mažas investicijų pritraukimas, aukštas nedarbo lygis, paplitusi korupcija ir prasta infrastruktūra.
Praėjo dveji metai, tačiau problemos išliko toks pačios. Nedarbas šalyje toliau siekia beveik 20 proc. Tiek tarptautinė žiniasklaida, tiek ES atstovai pirštais bado į Kroatijos finansinį ir politinį skaidrumą. Vis dėlto šaliai pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą pavyko aplenkti Rumuniją ir Bulgariją. Naujoji ES narė už biudžeto pinigus planuoja pirmiausia pradėti geležinkelių infratruktūros renovaciją. Vėliau prie bendros infrastruktūros gerinimo prisidės šalies nuotekų sistemos tvarkymas.
Investicinę aplinką šalyje nušviečia dvi pagrindinės reitingų agentūros – „Standard&Poor“ ir „Moody‘s Investors Services“. Jos Kroatijos vertybinius popierius priskiria šlamšto kategorijai. Tad kol kas problemos išlieka bene tos pačios. Tik šį kartą Kroatijai gali padėti ES finansinė pagalba ir atsivėrusi rinka.
Pasitikėjimo stoka – kliūtis integracijai
„Juokiasi puodas, kad katilas juodas“, – sako patarlė. Ji puikiai tinka kalbant apie naująją ES šalį narę, nes Kroatija nėra išskirtinis atvejis – ji viso labo teatkartoja skaudžiausias šiandienines ES problemas. Jau nekalbant apie tai, kad Pietų Europos kontekste su savo rūpesčiais ji tiesiog paskęsta.
Didžiausia įtampa dabar atsiranda politiniame lygmenyje, nes beveik visi finansiniai burtai yra mesti arba bent jau ieškoma įtikinamiausio triuko.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pastebėjo, kad Europos politikai dėl nesėkmių savo šalyje yra linkę kaltinti visą ES – neva „kažkur aukščiau“ buvo priimti neteisingi sprendimai. Nenuostabu, kad tuomet europiečiai ima piktintis esama sudėtinga padėtimi ir jos sprendimo būdais. Kipro krizės metu įbauginti indėlininkai išėjo į Nikosijos gatves laikydami plakatus su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atvaizdu ir išpieštais Hitlerio ūsais bei svastikomis. Kroatijos gyventojai dar nebuvo atsidūrę kipriečių kailyje, tačiau tik, kaip rašo „Der Spiegel“, 39 proc. jų palaiko šalies stojimą į ES.
Politinis ES pamatas visuomet buvo kvestionuojamas, tačiau šiadieninės Europos problemos kaip niekada išryškino žmonių nepasitikėjimą arba apatiškumą bendrai Senojo žemyno idėjai. Politikai nedrįsta pritarti esminėms ES reformoms, kurios didintų šalių bendradarbiavimą, integruotų nacionalines rinkas ir stiprintų visą bloką, nes nemano, kad sulauks rinkėjų palaikymo savo šalyje.
Agentūros „Fitch“ teigimu Kroatijai pirmiausia reikės priimti struktūrines reformas šalies viduje, kad būtų galima kuo efektyviau išnaudoti ES skiriamas lėšas plėtrai. Taigi apie visišką šalies integraciją kalbėti dar anksti, nes reikia susitvarkyti viduje, o tai padaryti, kai palaiko nedidelė dalis gyventojų, bus sunku. Nors Europos verslininkai palankiai žiūri į šį plėtros etapą, mat sienos atsiveria į dar vieną rinką, kitų šalių politikai situaciją vertina atsargiai, nes prie bloko prisijungia ne donoras, o gavėjas.
Europos taikos idėja
Viena iš ES atsiradimo priežasčių buvo bandymas po Antrojo pasaulinio karo instituciškai sutaikyti Vokietiją ir Prancūziją. Šiandien abi šalys priklauso bendram kariniam NATO blokui. Reikia savyje laikyti nemažai paranojos, jei norima pradėti modeliuoti galimą karinio konflikto tarp šių šalių scenarijų. Per visą žmonijos istoriją Europa taip ilgai taikoje dar negyveno, tad, atrodo, taikos mechanizmas Europoje veikia.
Tačiau Kroatija iš viso Europos 28-uko geriausiai atsimena karo dūmų kvapą. Ginkluoti konfliktai taip etninių tuometinės Jugoslavijos serbų ir kroatų pasibaigė tik 1995 metais. Kroatija turėjo ne tik atitikti ekonominius rodiklius stodama į ES, bet ir pademonstruoti ryžtą išduodama karo nusikaltėlius kariniam Hagos tribunolui. Generolas Ante Gotovina ir Mladenas Markačius dalies kroatų yra laikomi nacionaliniais didvyriais, tačiau ES laimėjo šias derybas, o karininkai 2011 metais buvo nuteisti. Tai bent iš dalies turėjo sumažinti įtampą tarp Kroatijos ir Serbijos. Pastaroji taip pat siekia prisijungti prie ES, tagi taikos įtvirtinimo scenarijus gali pasikartoti.
ES narės aiškiai supranta bloko teikiamą naudą šalių ūkiams ir prekybos galimybėms, tačiau nauji ekonominiai iššūkiai europiečiams kelia nerimą, ar pavyks įgyvendinti bendros Europos idėją. Kol kas ieškoma sėkmingo politinio ir ekonominio ES integracijos plano, o plėtros procese atsiradę nauji ypatingi atvejai neabejotinai apsunkina užduotį.
Faktai:
Kas antras jaunuolis Kroatijoje neturi darbo, bendras nedarbo lygis – 17 proc. 11 proc. šalies gyventojų dirba žemės ūkio srityje Daugiau nei pusė Kroatijos eksporto yra tiekiama ES
