Karštos vasaros pradeda griežtus širdies ir kraujagyslių sistemos patikrinimus, o švelnios žiemos padeda plisti infekcijoms, kurios, kaip mums atrodė, būdingos tik tropikams, teigia Italijos dienraštis „Repubblica“.
Globalinis atšilimas sutrikdė daugelį labai jautraus mechanizmo – Žemės planetos – elementų. Šio proceso pasekmės pradeda atsiliepti ir žmonių sveikatai, rašo dienraštis.
Labiausiai dėl visų šių pokyčių kenčia besivystančių šalių gyventojai. Afrikai gresia badas ir dar didesnis infekcinių ligų protrūkis. Pietryčių Aziją apniko meteorologiniai reiškiniai, kuriuos lydi potvyniai ir nuošliaužos.
Europoje didžiausią nerimą kelia labai karštų orų bangos. 2003-ųjų vasarą neatlaikę karščių nuo perkaitimo mirė 35 tūkstančiai žmonių, daugiausia – vyresnio amžiaus ir sirgusieji širdies bei kraujagyslių ligomis. Karštymetis nelabai pradžiugino ir kenčiančius nuo alergijos: karštomis dienomis žiedadulkės ilgiau išsilaiko ore. Užterštas oras ir į žemesniuosius atmosferos sluoksnius patekęs ozonas sustiprina alerginės astmos ir chroniškos bronchopneumopatijos – ligos, apsunkinančios oro patekimą į plaučius, kuria paprastai serga rūkaliai –priepuolius.
Ko gero pati didžiausia infekcinių ligų plitimo grėsmė – maliarinis uodas – Europą pasiekė praėjusių metų rugpjūtį. Dienraštis „Financial Times“ pranešė, kad Korsikoje užregistruotas pirmasis per pastaruosius 35 metus maliarijos atvejis. Ja užsikrėtė vietinis gyventojas.
Britų medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtame straipsnyje Anthony McMichaelas iš Kanberos universiteto prognozuoja, kad iki 2100 m. susirgimų maliarija skaičius išaugs 16 – 28 proc. „Esant aukštesnei temperatūrai aktyviau dauginasi ir salmonelės, ir choleros sukėlėjai“, teigia mokslininkas.
Viruso sukeliama Vakarų Nilo karštinė, anksčiau plitusi tik Afrikos platumose, jau dešimt metų stebima Europoje, o JAV net registruojamos šios ligos epidemijos. Italijoje per du praėjusius vasaros sezonus daugiau nei 200 žmonių po maudynių jūroje atsidūrė ligoninėse – jie apsinuodijo Ostreoptis ovata jūržolėmis, kurios gyvena tropikų vandenyse.
Pasaulinė sveikatos organizacija dar 2003 m. paskelbė pranešimą „Klimato pokyčiai ir šio proceso poveikis žmogaus sveikatai“. Karščio bangos, sakoma šiame dokumente, „gali padidinti vyresnio amžiaus žmonių, sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis bei neturtingų žmonių, gyvenančių dideliuose miestuose, mirtingumą.“
Tačiau nerimą keliančios pranašystės atspindi tik vieną su klimato kaita susijusį efektą, bent jau Italijoje, teigia dienraštis.
„Nepamirškime, kad švelnios žiemos, tokios, kaip praėjusioji, sumažino sergamumą gripu ir respiratorinėmis ligomis“, - sako Florencijos universiteto Bioklimatologijos centro gydytojas Lorenzo Cecchi. Prognozuota, kad šią žiemą turėjo lydėti gripo ir peršalimo epidemijos, buvo tikimasi didelio virusinių infekcijų aktyvumo. Tačiau didžiausio epidemijos išplitimo metu buvo užregistruoti 7,5 susirgimų atvejai tūkstančiui žmonių – beveik perpus mažiau, nei 2005 – 2006 m. sezono metu. “Jei palygintume šiuos rodiklius, - tęsia daktaras Cecchi, - tai sumažėjęs mirusių nuo šalčio šią žiemą skaičius ir išaugęs mirtinų atvejų per praėjusios vasaros karščius skaičius turbūt išsilygins. Tačiau šią pusiausvyrą griauna labiau plintantys alerginiai susirgimai”.
