S. Maslobojevo kovą ir visą „Glory“ turnyrą šeštadienio vakarą nuo 20 val. tiesiogiai stebėkite per „Go3“ televiziją.
39 pergales (iš jų 24 nokautu) ir 7 pralaimėjimus per karjerą turintis S. Maslobojevas šiuo metu „Glory“ pussunkio svorio kategorijos reitinge užima trečią poziciją.
Jis susikaus su penkiolika metų jaunesniu rumunu Stefanu Latescu, kuris reitinguojamas 5-oje vietoje. Jo sąskaitoje per karjerą – 17 pergalių (8 nokautai) bei 4 pralaimėjimai.
Šį kart kautis teks „Gelredome“ stadione Arnheme (Nyderlandai). Teigiama, kad į stadioną susirinks įspūdingas skaičius žiūrovų – daugiau nei 20 tūkst.
Apibūdino laukiantį varžovą
„Fiziškai patvarus, ištvermingas, turintis daug jėgos varžovas. Kita vertus, dirba mažai kojomis, laiko rankas aukštai, palieka pilvo sritį atvirą. Žinodami tai ir bandysime jį išbalansuoti“, – prieš artėjančią kovą trumpai varžovą apžvelgė su tv3.lt portalu mintimis dalijęsis S. Maslobojevas.
189 cm ūgio ir 95 kg svorio S. Maslobojevas pastarajį kartą į „Glory“ ringą žengė šių metų birželį, kuomet aštuonių kovotojų „Grand Prix“ turnyre nesunkiai laimėjo ketvirtfinalyje, tačiau pusfinalyje nusileido Azerbaidžano atstovui Bahramui Rajabzadehui.
Tiesa, po kovos buvo tvirtinama, kad varžovas S. Maslobojevą įveikė nešvariai – neleistinu smūgiu galva į veidą, po kurio lietuvis patyrė lūpos traumą ir negalėjo tęsti kovos. Teisėjas paskelbė B. Rajabzadehą nugalėtoju sustabdęs kovą.
Kaip bebūtų, organizacija vėliau pranešė, esą tai buvo netyčinis smūgis.
Kontroversiškų sprendimų „Glory“ organizacijoje S. Maslobojevui netrūko ir anksčiau. Nors 2022-ais metais jis iškovojo „Glory“ diržą, kai teisėjų sprendimu nukovė dabartinį čempioną marokietį Tariką Khbabezą, jau sekančioje kovoje dėl stipraus sužeidimo ant kojos, teisėjui sustabdžius kovą, Maslobojevas titulą pralaimėjo surinamiečiui Donegi Abenai. Nors pats S. Maslobojevas tą kovą ir norėjo užbaigti.
„Jeigu paėmus mano karjerą nuo 2017 m., pralaimėjęs esu tik dvi kovas ir būtent šias – „Glory“ turnyre. Nors būta įvairų kovų, su įvairiais varžovais ir tokiose stipriose organizacijose kaip „One Championship“. Gaila dėl to, nes pralaimėjau visai ne natūraliais būdais, ne fiziškai kažkas įveikė ar taktiškai mane, o tiesiog kovą sustabdė teisėjai dėl kitų aplinkybių“, – nesėkmėmis pasibaigusias kovas „Glory“ organizacijoje prisimena su tv3.lt portalu bendravęs S. Maslobojevas.
Apie tai, kodėl kai kurie varžovai „Glory“ turnyre sulaukia daugiau kovų nei pats lietuvis, apie norą bei galimybes dar kartą sukovoti dėl „Glory“ čempiono titulo, norą kovoti Lietuvoje bei tam mūsų šalyje esančias galimybes – portalo tv3.lt interviu su S. Maslobojevu.
Jau šiandien sugįžtate į „Glory“ ringą. Kaip vyko pasiruošimas? Kokioms daugiausia detalėms skyrėte dėmesio?
Po pastarųjų varžybų neatleidau gazo pedalo ir tęsiau darbą. Sakyčiau netgi buvau persidirbęs ir pervargęs. Treneriai jau net „gesino“ mane bei siuntė iš salės. Na, bet atsistatymas dabar eina į priekį, manau, kad kovai būsiu pasiruošęs gerai.
Formą visada palaikome bei neatsipalaiduojame, tai fizinis pasiruošimas kaip ir išlieka. Aišku, yra traumos iš anksčiau, tad tenka daryti prevenciją senoms traumoms.
Nemažai dirbame ties techninėmis detalėmis, kurios turėtų „praeiti“ kovojant su varžovu. Kita vertus, dažnai atidirbinėji, o kovoje visai darai kitaip. Gaunasi taip, kad kaip jauti, taip ir dirbi kovoje.
Jūsų varžovas – vos 22-ejų rumunas Stefanas Latescu. Tiesa, turintis nemažai pergalių, „Glory“ turnyre irgi jau esantis ne debiutantas. Kokias stiprybes ir silpnybes matote pas varžovą?
Fiziškai patvarus, ištvermingas, turi daug jėgos. Kita vertus, dirba mažai kojomis, laiko rankas aukštai, palieka pilvo sritį atvirą. Žinodami tai ir bandysime jį išbalansuoti.
Ar gali varžovui padėti jaunatviška energija?
Jeigu aš išeisiu į ringą geros būsenos ir nusiteikimo, nemanau, kad jam gali kažkas padėti. Aš esu labiau patyręs, tai ringe, ko gero, ir šiek tiek protingesnis. Gebu sugerti smūgius. Bandysime kelti tempą ir žiūrėsime ar varžovas atsakys.
Kalbėjo apie „Glory“ turnyrus
„Glory“ turnyruose esate turėjęs nemažai kontroversijų, kai buvo nutraukta kova dėl žaizdos kojoje prieš Donegi Abeną, o kitoje kovoje pats atsisakėte kovoti dėl nešvarių veiksmų iš varžovo Bahramo Rajabdzadeho. Ar kalbėjote su „Glory“ apie tai prieš naujas kovas?
Nekalbėjome. Susitarėme dėl mums tinkamų kontrakto sąlygų ir tiek.
Na, bet jeigu paėmus mano karjerą nuo 2017 m. galo, pralaimėjęs esu tik dvi kovas ir būtent šias – „Glory“ turnyre. Nors būta įvairų kovų, su įvairiais varžovais ir tokiose stipriose organizacijose kaip „One Championship“.
Gaila dėl to, nes pralaimėjau visai ne natūraliais būdais, ne fiziškai kažkas įveikė ar taktiškai mane, o tiesiog kovą sustabdė teisėjai dėl kitų aplinkybių.
Papasakokite, koks dabar kelias iki „Glory“ čempiono diržo? Kada ir kokiu atveju galima būtų tikėtis titulinės kovos?
Dabar jau sunku pasakyti, kadangi „Glory“ organizatoriai žadėjo vieną, o gavosi visai kitaip po kojos prakirtimo kovoje su D. Abena.
Po to neturėjome „Glory“ organizacijoje kovų net pusantrų metų, o tada grįžome į aštuntuką geriausių ir kitoje kovoje buvo prakirsta lūpa... Man sakė, kad jeigu pateksiu į „Grand Prix“ pusfinalį, jie organizuos titulinę kovą. Patekau, bet kaip matote, gavosi vėl kitaip.
Manau, kad pirmiausia dabar reikia laimėti, o tada galimybių kautis dėl diržo bus. Tik susidaro įspūdis, kad „Glory“ organizacija paprasčiausiai skaičiuojasi, kaip jiems labiau apsimoka. Štai, pavyzdžiui, po kontraktų pasirašymų tiek D. Abena, tiek T. Khbabezas kovojo žymiai daugiau nei aš. Galbūt organizacijai labiau apsimoka juos statyti? Gal jie pritraukia daugiau žiūrovų, daugiau transliacijų kovinio sporto sirgaliai dėl tų kovotojų nuperka?
Šansų visada yra, bet atsižvelgiant į visas aplinkybes, tiesiog nustojau taip stipriai kaip anksčiau toje organizacijoje kažko ir siekti. Prasimušiau galimybių kovoti Lietuvoje, tas mane irgi labai tenkina. Dabar su UTMA organizacija Lietuvoje ateinančiais metais laukia net 3 kovos.
Kita vertus, „Glory“ organizacijoje kitąmet irgi 1-2 numatytos, tai žiūrėsime. Kaip ir sakiau – reikia pirmiausia dabar gerai pasirodyti ir nugalėti.
Tačiau vis tiek labai norėtumėte kovos dėl čempiono diržo?
Faktas, kad taip. Aš apskritai nesu vienas iš tų kovotojų, kuris renkasi varžovą. Ką man pastato organizacija, su tuo ir kovoju. Ar bus sekančioje kovoje B. Rajabdzadehas, ar T. Khbabezas, ar D. Abena, su tuo ir kovosiu. Nesvarbu. Žinau, kad jeigu nori būti geriausias pasaulyje, su visais turi kovoti.
Kaip apskritai vertinate naujos organizacijos Lietuvoje, tokios kaip UTMA, kuri stengiasi kurti šou, dėl to surenka pilnas arenas žiūrovų, iškilimą?
Ta emocinė, šou dalis, tai man nėra prie širdies. Na, bet, ko gero, jos reikia. Juk ir rezultatai rodo savo – šou dėka prirenkama pilna „Žalgirio“ arena, kai anksčiau sunkiai rinkdavosi žmonės ten.
Dėl to, kad žiūrovai pritraukiami, labai gražu žiūrėti. Ir tikrai malonumas būti to dalimi.
Mano prioritetas visada buvo kovoti Lietuvoje, o čia dar ir pilnoje arenoje tą dabar daryti galima. Kovos menų sportui tai yra didelis pliusas. Ne kartą jau ir anksčiau esu pabrėžęs, kad mano vienas iš norų yra karjerą užbaigti būtent Lietuvoje.
Gal turite palinkėjimą kovinio sporto gerbėjams?
Maloniausias dalykas tas, kad kur pasaulyje bekovočiau, būna, jog girdžiu šūksnių iš tribūnų – „Lietuva“, „Kuvalda“. Tai tik įrodo, kad mūsų, lietuvių galima sutikti visur. Jie visada palaikė ir palaikys.
Na, o jeigu neturite galimybės gyvai stebėti mano kovą, labai kviečiu stebėti transliaciją. Kaip sakoma – kartu mes jėga, o po vieną esame niekas. Tad turime vieningai palaikyti vieni kitus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
