Šiuo metu verta nuvykti į vieną iš nuostabiausių poilsiui vietų Šarm aš Šeichą. Skrydis neprailgsta.
Į šį kurortą iš Vilniaus oro uosto pakilęs lėktuvas poilsiautojus nuskraidina truputį ilgiau nei per keturias valandas. Per tiek laiko įveikiamas 3 300 km atstumas. Kelionė neprailgsta. Sunku net patikėti, kad ryte išvykus iš Lietuvos jau po pietų galima mėgautis Raudonosios jūros vandenimis.
Laiko juosta nesiskiria, tad laikrodžio rodiklių sukti nereikia. Tad labiausiai kurį laiką glumina tik saulės šviesos perteklius, šilto vėjo gūsiai ir neįprasti akiai reginiai. Kelionės į Egiptą pradedamos organizuoti lapkritį, kai čia šiek tiek atvėsta ir dienomis paprastai būna 29–30 laipsnių temperatūra. Mums, šiauriečiams ir toks karštis turėtų būti sunkiai pakeliamas, tačiau taip atrodo tik tol, kol neišsineri iš šiltesnių drabužių ir nepakeiti jų lengvais vasariniais.
Kelionės organizatorius pagal kiekvieno kliento pageidavimus iš anksto būna užsakęs viešbutį, tad sutvarkius atvykimo į svečią šalį formalumus, iš oro uosto „Tez Tour“ mikroautobusais vykstama į jį. Registracija ir įkurtuvės ilgai netrunka. Kiekvienas Šarm aš Šeicho viešbutis (iš viso šiame kurorte yra daugiau kaip 320 viešbučių) savo gyventojams ant rankos riešo uždeda atitinkamos spalvos sunkiai nuimamą apyrankę. Ji svečiui suteikia iškirtinai daug teisių: ne tik tris kartus per dieną sočiai pavalgyti, bet ir kada tik panorėjus pasimėgauti daugeliu viešbučio teritorijoje esančių barų nemokamais gėrimais, užkandžiais. Be to, turint šią apyrankę, viešbučiui priklausančiame paplūdimyje galima gauti didžiulį rankšluostį. Tad lietuviams, besiruošiantiems keliauti į Egiptą, neturėtų kilti klausimas, ar būtina į lagaminą dėtis rankšluostį.
Miestas turistams
Leidžiantis lėktuvui Egipto žemę galima stebėti iš paukščio skrydžio. Tenka pripažinti, kad iš pirmo žvilgsnio ji neatrodo itin patraukliai. Kur tik akys užmato, tarsi be jokios gyvybės stūkso pilkšvi kalnai ir kalvos, kaip gyvatės tarp jų rangosi daugybė kelių kelelių. Galima net įžiūrėti, kaip paskui važiuojančius automobilius kyla dulkių debesys. Tačiau ne visada pirmas įspūdis būna teisingas. Visiškai priešingas vaizdas atsiveria išvydus Raudonąją jūrą. Tarsi užburia safyro spalvos vanduo, balta puta pasidabinusios nedidelės ramiai į krantą besiritančios bangelės, galybė laivų laivelių įlankose bei įlankėlėse, žalumos oazės pakrantėse.
Šarm aš Šeichas – vienas jauniausių Egipto kurortų. Gidai pasakojo, kad jame nėra nė vieno vietinio gyventojo. Visi šiame kurorte dirbantieji yra atvykėliai iš kitų miestų. Į poilsiui ir pramogoms skirtą miestą atvyksta svečių iš įvairiausių pasaulio valstybių, bet daugiausiai iš Italijos, Rusijos, Vokietijos, Anglijos ir JAV. Čia galima be vargo susikalbėti rusiškai ir angliškai.
Turizmui plėtoti statytame mieste itin daug įvairiausių atsipalaiduoti skirtų reginių bei renginių, pramogų, kitų akiai ir širdžiai mielų dalykų. Nenustygstantiems vienoje vietoje siūlomos įvairios ekskursijos, pasivažinėjimas keturračiais dykumoje, pažintis su dykumų gyventojais beduinais, jodinėjimas viena svarbiausių jų transporto priemonių – vienkupriu kupranugariu. Naujausias pasiūlymas – išvyka į Prarastąją žemę ir prieš 40 mln. metų susiformavusio kanjono lankymas.
Poilsiautojai laiką leisti gali ne tik pasyviai, t. y. ne vien tik gulėti ir degintis saulutėje, bet ir nardyti itin skaidriame jūros vandenyje. Nuskęsti šioje jūroje beveik neįmanoma. Raudonosios jūros druskingumas – 48 proc., todėl kūnas neskęsta, tik plūduriuoja, tereikia tik šiek tiek pajudinti galūnes.
Gelmės užburia
Šarm aš Šeichas – nardytojų rojus, nes Raudonoji jūra – didelis akvariumas, gausus įvairių gyvių. Paprastai kelionių agentūra vienai dienai grupelei norinčiųjų užsako laivą, kuriuo plaukiama į Tiranos salą. Vietoje, kurioje numatyta išmesti inkarą, kartu su vadovu būrelis smalsuolių su specialiais akiniais ir kvėpuoti skirtais vamzdeliais bei plaukmenimis gali leistis stebėti koralų rifų ir jūros gyventojų. Dar pakeliui į salą su jais supažindina gidas, įspėja, kurių reikėtų pasisaugoti.
Pirmą kartą leidžiantis į povandeninę kelionę apima nerimas, tačiau vos tik panėrus galvą į vandenį jis dingsta. Iš arti stebint jūros gyvūniją apima sunkiai nusakomas jausmas. Povandeninis pasaulis užburia, norisi nerti gilyn, liesti rankomis beveik pro nosį praplaukiančias žuvis. Jų čia galybė – mažų ir didelių, spalvingų, dryžuotų ir dygliuotų, plaukiančių pro šalį dideliais būriais ar giliai jūros dugne besiirstančių. Raudonojoje jūroje gyvena ir gerai vaikams žinomo filmuko herojus žuviukas Nemo.
Labai įspūdingi ir koralų rifai. Pastaruoju metu, pasak gido, jų mažėja, todėl jiems išsaugoti skiriama daug dėmesio. Keliautojams geriau jų nelupti, nes iš šalies kaip trofėjų vis tiek išsivežti nepavyks. Koralus namo vežtis draudžiama, todėl jei oro uosto darbuotojai jų aptinka bagaže, tiesiog atima.
