Kaip ir prieš kiekvieną Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos suvažiavimą kyla klausimas – ar atsiras kam mesti rimtą iššūkį partijos pirmininkui ir premjerui Andriui Kubiliui. Jau tampa įprasta ir tai, kad kandidate įvardijama dabartinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Galimybių yra
Situacija prieš gegužę įvyksiantį TS–LKD suvažiavimą skirtinga tuo, kad TS–LKD nėra populiarumo viršūnėje, nors ir džiūgauja, kad nepatyrė kracho per praėjusius savivaldos rinkimus. Jei parlamento rinkimai vyktų dabar, sociologinių apklausų prognozės žada jiems perėjimą opoziciją.
Politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis mano, kad šįkart I. Degutienės balotiravimasis į partijos pirmininkus yra visai tikėtinas. „TS–LKD yra savotiškai pasimetusi, netekusi prestižo – tiek dėl vidinių problemų, tiek dėl išorinio spaudimo. Tad šiuo metu I. Degutienės ėjimas į lyderės poziciją būtų logiškas ne tik dėl siekio padaryti asmeninę karjerą, bet ir dėl noro išgelbėti partiją“, – sakė politologas.
L. Bielinio nuomone, Seimo pirmininkė, jei ryšis tokiam žingsniui, mėgins tai pateikti kaip iniciatyvą iš apačios. Jo, esą, nestebina I. Degutienės teiginiai, kad ji dar nenorinti eskaluoti šio klausimo, bet, esą, kelsianti kandidatūrą, jei turės atramą partijoje. „I. Degutienė yra visai kitokio tipo politikė nei A. Kubilius ar panašūs kolegos. Ji struktūros žmogus, kuris neveikia atvirai individualiai. Ji pasistengs, kad viskas būtų pateikta, kaip tam tikrų partijos struktūrų, partijos narių iniciatyva“, – mano jis.
Pasak L. Bielinio, labai juokingai atrodo jaunųjų konservatorių deklaracija, kuria jie vienbalsiai parėmė dabartinį lyderį A. Kubilių. „Tai primena senus laikus, kai komjaunuoliai ar pionieriai vykdydavo tai, ko reikalavo komunistų partijos centro komiteto nurodymas, kuris nebūdavo viešas, o paskui atsirasdavo akivaizdžiai užsakyta iniciatyva. Taip pat juokinga buvo ir tai, kad jaunieji krikščionys demokratai vieningai parėmė I. Degutienę. Nemanau, kad jaunimas yra taip sąmoningai apsisprendęs vienbalsiškumui, tad tokios deklaracijos kelia liūdnų minčių“, – sakė jis.
I. Degutienė – patogesnė iškaba?
Viešųjų ryšių specialistui, bendrovės „Brandscape“ vadovui Mindaugui Lapinskui, dviejų lyderių kovos scenarijus primena Holivudo filmų siužetą. „Geras policininkas ir blogas policininkas. Neveltui savivaldos rinkimų agitacijoje kabojo plakatai su vietiniu kandidatu ir I. Degutiene. Be blogio nežinotume, kas yra gėris, todėl A. Kubilius I. Degutienei yra savotiškai naudingas. Jei reikėtų žvelgti giliau – Kubilius yra technokratas, nepopuliarus išminčius, kuris daro darbus, kuriuos būtina daryti, tačiau jie nebūtinai yra populiarūs. Degutienė gi apeina aštrius kampus ir sugeba atsakyti į klausimą į jį neatsakydama.“, – mano M. Lapinskas.
Pasak M. Lapinsko, Seimo pirmininkė tam tikra prasme tęsia prezidentų Algirdo Mykolo Brazausko, Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės puoselėjamą problemų sprendimo būdą – jei tik kantriai lauki, jos pačios išsisprendžia.
„Prieš rinkimus partijai, aišku, naudingiau Degutienė. Ji suteiks naujos energijos, leis nuplauti nuodėmes ir įves savotišką „atjaučiantį konservatizmą“, kuriuo 2000 metais George Bushas laimėjo JAV prezidento rinkimus“, – įsitikinęs viešųjų ryšių ekspertas.
Skirstysis pagal interesus
L. Bielinis, atsakydamas į klausimą – kurios TS–LKD grupuotės galėtų paremti A. Kubilių ir kurios I. Degutienę, sakė, kad grupuojamasi bus pagal interesus.
„Reikia pripažinti, kad A. Kubilius sukūrė pakankamai efektyvią struktūrą, gerai sutvarkė ir sudėliojo savo aplinką partijoje. Ten yra gerai pasidalinta vaidmenimis ir A. Kubiliui artimi žmonės to nenorės prarasti. Jie jį rems ir mobilizuos kitus. Seime esančios grupuotės mato padėtį kiek kitaip. I. Degutienės šalininkais bus tie, kurie mano, jog TS–LKD praranda gyvybinę jėgą, tampa siaurų ekonominių interesų sandūrų reguliuotoja ir intrigų kamuoliu. Tie, kurie nori, kad partija būtų gyvybinga politinė organizacija“, – simpatijų I. Degutienei neslėpė politologas.
TSPMI dėstytojas Vytautas Dumbliauskas pastebi, kad savivaldos rinkimų rezultatai kiek supainiojo situaciją ir galbūt sujaukė I. Degutienės šalininkų planus. „A. Kubilius, turbūt, jaučiasi tvirčiau, nes baisaus pralaimėjimo per savivaldos rinkimus nebuvo, o jo priešininkai tikėjosi didesnės nesėkmės“, – pabrėžė politologas.
Tiesa, galutiniai savivaldos rinkimų rezultatai paaiškės tik balandžio viduryje, kai galutinai susiformuos valdančiosios koalicijos savivaldybių tarybose. TS–LKD suvažiavimui vykstant jau bus žinoma – ar partija prarado, ar išsaugojo Vilniaus ir Kauno merų postus. Jei kandidatai būtų du, A. Kubiliaus oponentai ir šalininkai galėtų mėginti eskaluoti ir šį rezultatą.
