Laikas nuo gegužės 17 iki 20 d. šiais metais galėtų būti paskelbtas ilguoju salsos šokių savaitgaliu Lietuvoje. Savaime suprantama, tos dienos nebuvo ir turbūt niekada nebus paskelbtos valstybine švente, per kurią taptų įmanoma visą laiką skirti vien tik judesiui pagal Lotynų Amerikos ritmus, tačiau kasmetinis „Tarptautinis Vilniaus salsos festivalis“ į sostinę tradiciškai sukvietė šimtus salsos šokėjų iš viso pasaulio. Kaip prašomi apibūdinti renginių atmosferą kalbėjo patys festivalio organizatoriai, tokiais atvejais nesvarbu, kokioje šalyje ir kokiame mieste susirenka žmonės – visi jie atsiduria viename „salsos pasaulyje“.
Festivalį nuo 2007-ųjų kiekvieną pavasarį organizuojanti šokių mokykla „SalsaSisters“ šįmet į Vilnių sukvietė daugiau kaip 30 šokio mokytojų ir atlikėjų, iš kurių garsiausi – Bostono trupės „Hacha y machete“ dalyviai. Šiųmečio festivalio akcentas – kizomba: šio iš Angolos kildinamo šokio mokė ir solinį pasirodymą surengė tarptautinė pora – Iris de Brito (Angola – Jungtinė Karalystė) ir Nuno (Portugalija).
Šių metų festivalis stebino dalyvių gausa ir nors dalyvavimas jame vidutines pajamas gaunančiam lietuviui gali pasirodyti kaip brangus malonumas (pavyzdžiui, galimybė pradedančiųjų pamokose dalyvauti suteikiantis „Begginer Pass“ leidimas kainavo apie 200 litų), norinčių mokytis šokti netrūko. Itin gausiai buvo užpildytos, pirmuosius salsos žingsnius bandančių žengti šokėjų salės.
Ties, kas festivalyje lankėsi pirmąjį kartą turėjo galimybę įsitikinti, kad tai išties yra tarptautinis renginys. Pamokose mokytojai judesius komentavo anglų kalba, tačiau ne tik dėl to, kad dalis jų buvo svečiai iš užsienio. Nemaža dalis mokinių taip pat atvykę iš įvairiausių pasaulio šalių pradedant kaimynine Latvija ir baigiant tolimąja Brazilija.
Anot vienos iš festivalio sumanytojų Ievos Dadurkaitės, kiekvienais metais festivalį pasiseka padaryti vis geriau. Praėjusiais metais atsiliepimai iš dalyvių buvo itin geri ir nors šiemet organizatoriai papildomų siurprizų nesugalvojo, pašnekovės teigimu, ilgainiui viskas susiklostė taip, kad renginys atrodė dar solidžiau. „Vienas iš geriausių sprendimų šiais metais buvo neiškelti baigiamojo vakarėlio į mažesnes patalpas, kaip mes buvome įpratę daryti ankstesniais metais. Buvo labai daug žmonių, dar trečią valandą nakties salėje pilna šokėjų, todėl tikrai nepadarėme klaidos. Į mažesnę salė persikėlėme tik paryčiais“, ‒ dalinosi įspūdžiais organizatorė.
I. Dadurkaitės teigimu, labai svarbu yra surinkti tinkamus žmonės. Naujų šokių mokytojų ir atlikėjų nebuvo daug, tačiau laikas nuo laiko dalis jų keičiasi ne išimtis ir šie metai. Kalbėdama apie dalyvius pašnekovė pažymėjo, kad ekonomikos nuosmukio metais jų skaičius buvo sumažėjęs. „Problema tokia, kad daugeliui jų yra labai sunku atvažiuoti į Lietuvą – yra daug užsieniečių, kurie norėtų čia apsilankyti, bet negali, todėl kad nėra tiesioginių skrydžių arba jie labai labai brangūs. Jeigu pasiekti mus jiems būtų paprasčiau, dalyvių iš užsienio, manau, būtų dvigubai daugiau“, ‒ tvirtino ji.
Įdomu tai, kad absoliuti dauguma užsieniečių, kurie lankėsi salsos festivalyje, atvyko čia būtent dėl šio renginio, todėl tai yra dar vienas, kad ir nelabai didelis, traukos centras turistams. I. Dadurkaitė teigė nenorinti nuopelnų prisiimti sau, tačiau sutiko, kad tokiu būdu galima prisidėti prie turizmo skatinimo. „Smagu jausti, kad darom kažką ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šalies, savo miesto“, ‒ sakė viena iš „Salsa sisters“ mokyklos įkūrėjų.
Norėdami apsilankyti sostinėje rengiamame salsos festivalyje į Lietuvą sugrįžta ir emigravę iš šalies šokio entuziastai. Vienas iš tokių - be akcento anglų kalba judesius komentavęs ir šokėjus mokęs Gintas Palionis. „Šiuo metu gyvenu Olandijoje ir į Lietuvą sugrįžtu tik tokiomis progomis kai salsos festivalis. Renginys jau tapo tradiciniu ir aš praktiškai sugrįžtu čia kasmet“, ‒ kalbėjo šokių instruktorius.
Į salsos festivalius visame pasaulyje šio šokio entuziastai vyksta, kada tik jiems patogiau. Tai visai nebūtinai turi būti vasara. Anot I. Dadurkaitės, mėgstančiam keliauti žmogui toks hobis yra labai tinkamas. „Mes visuomet randame galimybių kurs nors išvažiuoti ir visas savo išvykas deriname prie salsos renginių. Šokėjai keliauja visus metus, o kalbant apie dalyvių geografiją ji tikrai plati – visuomet daug svečių iš Olandijos, Anglijos, Vokietijos, taip pat buvo ir Portugalų, o tolimiausias kraštas, iš kurio pas mus šiais metais atvyko salsos šokėjai – Brazilija“, ‒ komentavo ji.
Kuomet salsos šokėjai iš viso pasaulio susirenka vienoje vietoje, rengiamus vakarėlius jie vadina „salsos pasauliu“ (angl. – salsa world). Tokiomis akimirkomis tautybės, amžiaus, odos spalvos skirtumai išnyksta ir kad tai nėra viena organizatorių propaganda buvo galima įsitikinti apsilankius viename iš Vilniaus festivalio salsos vakarų. Itin margai atrodanti publika iš viso pasaulio rinkosi pašokti ir pabendrauti su bendraminčiais. Pasipuošę kaip kam atrodo tinkama, pasitempę vyrai kvietė į aikštelę visas merginas, nepaisydami ne tik amžiaus, bet kartais ir didžiulio ūgio skirtumo.
Klausiama apie salsos ir kitų Lotynų Amerikos šokių kultūros skvarbą Lietuvoje, I. Dadurkaitė pastebėjo, kad vienas iš pirmojo festivalio tikslų kaip tik ir buvo populiarinti salsą. „Mes tikėjomės, kad publiką tai sudomins ir buvome teisios. Sulaukėme labai daug žmonių, norinčių mokytis šokti, manau, ne tik mes bet ir kitos mokyklos. Skirtumas tik toks, kad tuomet buvo labai mažai tuo besidominčių žmonių ir jie labai visko norėjo, renginių buvo nedaug, todėl visi jie atrodė svarbūs. Kadangi dabar vyksta daugiau salsos vakarėlių, kitokių renginių, taip pat atsirado galimybė pigiau keliauti, lietuviai jau nebevertina festivalio“, ‒ konstatavo organizatorė.
