SRTF-logoVienas iš keturių šalyje esančių botanikos sodų, įkurtasis Šiauliuose, yra bene pats jauniausias ir mažiausias, vis dėlto savo lysvėse ir gėlynuose jau sukaupė gausybę turtingos augmenijos pavyzdžių.
Svarbiausia sodo šventė
Jeigu teks per Žolinę atsidurti Šiauliuose, nepraleiskite puikios progos šią gražią šventę sutikti būtent ten, kur labiausiai ir tinka – tarp daugybės žaliuojančių, žydinčių, kvepiančių, pavėsį teikiančių, akis traukiančių, širdis žavinčių augalų.
Šiaulių universiteto botanikos sodas vienintelis šalyje turi sukaupęs turtingą ir gausią Lietuvos žolinių augalų kolekciją. Vaikščiojant sodo takeliais galima tarsi pabūti įvairių šalies vietovių, įvairių paskirčių pievose, laukuose, kalvose, pakrantėse, sodybose ir pamatyti ne tik dabar, bet ir praeityje žaliavusius bei žydėjusius populiariausius augalus. O per Žolinę ko daugiau reikia! Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė pasakoja, kad nedideliame ekspozicijos plote telpa labai daug įvairių rūšių kalnų augalų. U.Mikaliūno nuotr.
Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė pasakoja, kad nedideliame ekspozicijos plote telpa labai daug įvairių rūšių kalnų augalų. U.Mikaliūno nuotr.
Žolinės šventė botanikos sode – tradicinė ir šiauliečių labai mėgstama. Jau daug metų rugpjūčio 15 dieną į sodą suguža būriai šiauliečių ir miesto svečių.
Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė sako, kad čia vykstančios šventės visada patenkina dalyvių lūkesčius, būna gražios, spalvingos, įdomios.
Šventėse tradiciškai dalyvauja gausi krašto bendruomenė, miškų urėdijos, „Aušros“ muziejaus, daugelio įmonių, bendrovių, šalies regioninių parkų, medelynų atstovai, ūkininkai, garsiausi žolininkai, floristai, dvasininkai, svečiai iš Latvijos.
Veikia įvairiausių gėlių, augalų parodos, o kur dar žaidimai vaikams ir suaugusiesiems, muzika, tautodailininkai, mugė ir kitos šventinės atrakcijos. Renginyje galima įsigyti įvairiausių su sodininkyste, gėlininkyste ir gamta susijusių produktų.
Nebūna Žolinės ir be garsiosios Šiaulių centre esančios „Valerijono“ vaistinės, populiariosios arbatinės įkūrėjos, aktyvios čia pat augančių vaistingųjų augalų, arbatžolių propaguotojos.
Su arbatos puodeliu
Buvo laikai, kai parduotuvių lentynos tikrai nelūžo nuo įvairiausių spalvų, kvapų ir skonių arbatų gausos. Žmonės arbatą su uogienėmis gerdavo, o dar savo pačių užaugintus ar pievose surinktus, sudžiovintus augalų lapelius, stiebelius ar žiedus verdančiu vandeniu užplikę kaip vaistus ir kaip arbatą vartodavo.
Šiaulių botanikos sodo lankytojai gali užsisakyti valandos trukmės lietuviškų tradicijų arbatos gėrimo ceremoniją.
„Siūlome stiprinti organizmą botanikos sode užaugintomis žolelėmis, ekologišku medumi, paskanauti tradicinio pyrago“, – sako darbuotoja. Botanikos sode yra surinktos įvairiais laikais Lietuvoje buvusių charakteringų darželio augalų kolekcijos.
Botanikos sode yra surinktos įvairiais laikais Lietuvoje buvusių charakteringų darželio augalų kolekcijos.
O tų augalų plačiuose botanikos sodo laukuose – kokių tik kada žinojai Lietuvoje augant! Ir tokių, apie kuriuos nė viena ausimi girdėti neteko – ir ne po vieną, o po keletą ar net keliolika tos pačios rūšies pavyzdžių.
Štai kad ir visiems pažįstami čiobreliai, pasirodo, ne visur vienodi auga – gali būti ir šviesesniais, ir tamsesniais žiedeliais, skirtingų krūmelių, ne tuo pačiu metu žydintys.
Botanikos sodo darbuotoja sako, kad su augalais susipažinti galima ne geriant arbatą – jauniesiems sodo lankytojams siūloma žaliąjį pasaulį pažinti per žaidimus.
„Visiems patinka pažintis su pačia augalo pradžia – sėklomis, pažvelgę į sėklas per mikroskopą, žmonės pamato, kokie vis dėlto skirtingi visi šie maži grūdeliai, kokiais įvairiais raštais išrašyti, kokius skirtingus būsimus augalus savyje slepia“, – pasakoja R. Dubosaitė-Lepeškevičė.
Botanikos sodo svečiams, ypač jauniesiems, siūlomos augalų dėlionės, augalų domino ir daug kitų žaidimų. Bene labiausiai visiems patinka augalų detektyvas, žaidimas, kai reikia ieškoti pradingusio augalo, turint tik užšifruotas slaptavietės nuorodas.
Prie garsiųjų žiedų
Įėjus pro botanikos sodo vartus, žvilgsnį pritraukia vaizdinga, įvairiaspalviais žiedais, akmenimis papuošta kalva – joje kalninių augalų skyriaus ekspozicija.
Nuo mums įprastų, lietuviškose lygumose augančių augalų kalnų augalai skiriasi visų pirma tuo, kad jų šaknys yra labai ilgos, giliai į žemę nusidriekiančios – kad maistą galėtų lengviau pasiekti. Įprastasis čiobrelis nėra visur toks pats, jis gali būti skirtingų rūšių.
Įprastasis čiobrelis nėra visur toks pats, jis gali būti skirtingų rūšių.
R. Dubosaitė-Lepeškevičė pasakoja, kad Šiaulių universiteto botanikos sode kalniniai augalai pradėti auginti 2001 metais.
Tačiau ši kalva atsirado daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų, melioratoriams gilinant pro šalį pratekantį Violės upelį. Dalis iškastų žemių ir buvo supilta į aštuonių metrų aukščio, klumpės formos kalnelį. Tada buvo atgabenti ir stambūs akmenys, kurie įkurdinti kalnelio papėdėje. Šio kalno šlaituose buvo pradėtas formuoti akmenų sodas, paskui pasodinti pirmieji augalai.
Siekiant parodyti kuo didesnę kalninių augalų įvairovę, nedideliame alpinariumo plote auginama maždaug tūkstantis augalų rūšių. Rūsčios kalnų sąlygos lemia, kad dauguma augalų čia žemaūgiai, tankiakeriai, visžaliai, storais, pūkuotais, odiškais lapais. Kalnuose gana daug endeminių, retų rūšių.
Jaunesnioji mokslo darbuotoja sako, kad kalnų augalų sėklų gaunama iš įvairių pasaulio šalių, tad Šiauliuose galima pamatyti iš Italijos, Šveicarijos, Vokietijos, Čekijos, Kanados, Švedijos, Rusijos bei kitų šalių atkeliavusius ir čia prigijusius augalus.
Botanikos sode galima išvysti ir aukštai kalnuose augantį dainomis apdainuotą, legendomis apipintą įsimylėjėlių gėlę edelveisą. Kalnų augalų alpinariume yra ir labai retų, tik tam tikrose pasaulio vietose augančių augalų.
Plyname lauke
Dabartinio Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto botanikos sodo pradžia siekia tolimus laikus.
„Šiaulių pedagoginis institutas privalėjo turėti mokyklinį bandomąjį sklypą. Paveldėtas iš buvusios pedagoginės mokyklos kelių arų daržas plėtėsi, buvo įveistas sodas“, – pasakoja mokslo darbuotoja.
Botanikos sodui pradžią davė prieš penkis dešimtmečius plyname lauke pradėta kurti biologinė stotis, vėliau agrobiologine stotimi tapusi. Botanikos sode galima pasigrožėti ne tik žemės, bet ir vandens augalais.
Botanikos sode galima pasigrožėti ne tik žemės, bet ir vandens augalais.
1967–1968 metais vykdant vakarinės miesto dalies nusausinimo darbus biologinė stotis patyrė didelių nuostolių, buvo sunaikinta apie tūkstantis įvairių želdinių.
Daug metų puoselėtas, mokslo tikslams naudotas žemės sklypas Šiaulių universiteto botanikos sodu virto 1997 metais ir nuo tada kasmet tampa vis patrauklesniu traukos centru, kuria vis naujas ekspozicijas, komponuoja kolekcijas.
Pirmieji augalų sistematikos ir geografijos skyriaus, kuriame dirba R. Dubosaitė-Lepeškevičė, augalai pasodinti 2002 metų pavasarį. Dabar čia – ištisa augalų įvairovės giria, kur malonu pastebėti gerai pažįstamą augalą arba nustebti žvilgsniui už nematyto, neįprasto užkliuvus.
„Darbų dar laukia daug. Juk pagrindinis tikslas – sukaupti kuo gausesnę lauko augalų kolekciją, kurioje atsispindėtų ne tik Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio geografinių regionų šeimų, genčių ir rūšių įvairovė“, – sako darbuotoja.
Vaikščiojant tarp tvarkingų sklypelių, kuriuose augalų šeimos išdėstytos abėcėlės tvarka, galima pamatyti, kiek daug kiekviena rūšis turi giminaičių – iš pirmo žvilgsnio lengvai atpažįstamų, bet gana skirtingų.
Ypatingas dėmesys čia skiriamas vaistiniams, aromatiniams ir Lietuvos retiesiems augalams. Bendras skyriaus plotas – 25 arai, jame įrengta per šimtas lysvių. Čia auginami vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai bei puskrūmiai.
Ir vaistams, ir grožiui
Botanikos sodo aruoduose galima aptikti apie 90 vaistinių augalų rūšių. Kai kurie jų, tokie kaip dažinė mėlžolė, žolinis šeivamedis, rausvažiedė ežiuolė, vaistinis rabarbaras ir kiti, pasižymi ne tik vaistinėmis savybėmis, bet ir patraukia sodo lankytojų dėmesį savo grožiu, dekoratyvumu.
Botanikos sodo darbuotoja parodo penkias lysves, skirtas Lietuvos raudonosios knygos augalams, jose auginami net 85 rūšių retieji augalai.
Kas bent kartą apsilanko botanikos soduose, pajunta trauką į juos grįžti kitu laiku – juk kiekvieną mėnesį augalai atrodo skirtingai. Nuo pavasario iki rudens čia mirguliuoja skirtingų žiedų, lapų, stiebų įvairovė ir spalvos. Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė Šiaulių turizmo ir informacijos centro direktorei Giedrei Brazlauskaitei pasakoja apie ginkmedžio ypatybes.
Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė Šiaulių turizmo ir informacijos centro direktorei Giedrei Brazlauskaitei pasakoja apie ginkmedžio ypatybes.
Lankytojus visada traukia ir žavi gėlininkystės skyriaus ekspozicija, ypač žydint erikinių šeimos augalų kolekcijai.
Daugiau dėmesio botanikos sodo darbuotojai skiria šioje kolekcijoje esantiems rododendrams. Kiekvienais metais stebima šių augalų auginimo želdynuose perspektyvumas, siekiama atrinkti ir dauginti dekoratyvius bei šalčiui pakančius rododendrus, tinkamus auginti Šiaurės Lietuvoje.
Rododendrai dėl staigių temperatūrų svyravimų, vėlyvos pavasarinės ir ankstyvos rudeninės šalnos dažnai žūsta, jiems reikia ypatingo dėmesio.
R. Dubosaitė-Lepeškevičė parodo šalia augančią pušų kolekciją, – pušys rododendrams yra vieni tinkamiausių kaimynų. Jų spygliai parūgština ir praturtina dirvožemį organinių medžiagų. Prie pušų puikiai dera ir kiti spygliuočiai – kėniai, kukmedžiai, kadagiai, maumedžiai.
Botanikos sode sukaupta ir kambarinių augalų kolekcija, yra dendrologijos, fenologinis ir kiti skyriai.
Šiaulių universiteto botanikos sodas turi ir eksperimentinį plotą, kuriame auginami ir stebimi nauji, kolekcijoms papildyti skirti augalai, yra parkas su keliais šimtais spygliuočių ir lapuočių medžių bei krūmų, yra prieskoninių ir vaistinių augalų sodelis, kuriame tarpsta vertingi ne tik prieskoniniai, bet ir gydomieji, aromatingieji augalai.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
