• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Alytaus rajone, Arminų kaime I, esančioje sodyboje apsilankę žmonės dažnai tarsteli, kad nesinori iš jos išvažiuoti. Atvykusiuosius pasitinka būrelis vištų, kurios lyg ištikimos draugės pritūpę šalia klausosi, ką jų šeimininkė svečiams pasakoja.

11

Alytaus rajone, Arminų kaime I, esančioje sodyboje apsilankę žmonės dažnai tarsteli, kad nesinori iš jos išvažiuoti. Atvykusiuosius pasitinka būrelis vištų, kurios lyg ištikimos draugės pritūpę šalia klausosi, ką jų šeimininkė svečiams pasakoja.

REKLAMA

Atkrypuoja ir pulkelis ančių, nekantraujančių iš delnų palesti pašaro ir tarsi pozuojančių fotografuojant. O viena už kitą mielesnės ožkos tik ir taikosi prisiglausti prie žmonių bei mėgaujasi jų glostomos. Sodybos šeimininkai Kristina ir Evaldas Petraičai juokauja, kad čia niekada nesijausi vienišas, mat prijaukinti draugai – visada šalia.

Su gyvūnais ūkyje gali susipažinti ir kiti

Su paukščiais ir ūkyje auginamais gyvuliais šią vasarą susipažinti norinčių tikrai netrūksta. Sodyboje vis aidi džiugus klegesys, emocijos liejasi pro kraštus, kadangi pabūti gamtoje, pamatyti kaimo gyvenimą, gyvūnus, čia atvyksta tiek suaugusieji, tiek vaikai.

REKLAMA
REKLAMA

„Mielai priimame atvykstančius, suorganizuojame savotišką edukaciją. Atvažiuoja mokyklinukų, darželinukų grupės, šeimos, ne tik iš rajono, bet ir iš miesto. Smagu matyti, kiek įspūdžių jie patiria. Yra ir tokių, kurie pirmą kartą mato vištą, ožką, avį, juk šiais laikais tikrai ne visur nuvažiavęs į kaimą juos atrasi“, – pasakojo Kristina.

REKLAMA

Norėjosi įvairovės – parodyti daugiau

Petraičių šeima daug kam žinomi kaip škotiškos veislės galvijų – hailendų – augintojai. Šios veislės galvijai išsiskiria savo ilgais ragais, gauruotu kailiu, „kirpčiukais“.  Atvykusieji ir dabar gali juos pamatyti. Ypač žaismingai atrodo jaunikliai, kurie svečius taip pat pasitinka draugiškai nusiteikę.

Mintis pakviesti žmones apsilankyti ūkyje šeimai kilo po karantino, kada jau buvo galima laisviau judėti mažomis grupelėmis. Gyventojai buvo išsiilgę kelionių, lankytinų vietų.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiūlėme žmonėms atvažiuoti pas karvytes ir pamatėme, kad jiems patinka, susidomėjimas yra. Tačiau vaikai vis klausdavo: gal turime ką nors dar parodyti, kodėl nėra daugiau gyvūnų? Tad nutarėme, kad reikia didesnės įvairovės.

Taip mūsų ūkyje ir atsirado daugiau paukščių, kitų gyvulėlių. Mylime gyvūnus, juos nuo mažens jaukinamės, pakalbiname. Jie mato, jog elgiamės su jais draugiškai, ir patys nori būti prie žmogaus“, – kalbėjo K. Petraitienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors kai kurie vaikai iš pradžių gyvūnų baiminasi, situacija greitai pasikeičia. Atvykusieji netrukus pamato, kad bijoti nėra ko, nes augintiniai pavojaus nekelia.

Išbando ir ančių delniukų „masažą“

Svečiai pirmiausia būna pakviesti į nedidelį žygį link ežero, kur ganosi karvytės. Po to sugrįžtančių laukia antys, vištos. Antytės yra drąsios ir visai nesibaimina žmonių, neretai ir pačios juos pakibina už kelnių snapais, kad tik į save dėmesį atkreiptų. 

REKLAMA

Ypač daug juoko sukelia, kaip Kristina sako, ančių delniukų „masažas“, kada jos lesinamos tiesiai iš rankų. Nepraeinama ir pro ožkas, avis, čia pat besiganančius mažuosius hailendų jauniklius, lauke bėginėjančius triušius – visi nori draugauti. 

Sodyboje mažiesiems įrengtos karstyklės, sūpynės, lynas, o šeimininkai dar ir pavaišina ant laužo keptais „čirviniais“ blynais. Yra galimybė pajodinėti poniu.

REKLAMA

Vaikai namo nori parsivežti antį, vištą

„Dzūkijoje ne tiek ir daug vietų, kur galima atvykti, pabendrauti su laisvai laikomais gyvūnais, juos paglostyti. Regis, vaikams išties įdomu, nes daug dalykų čia jie pamato, patiria pirmą kartą.

Džiugu, kad ir tėvai taipogi nori atžalas supažindinti su kaimo gyvenimu. Stengiamės ne tik parodyti, bet ir papasakoti, kad vaikai daugiau sužinotų“, – sakė Kristina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Moteris juokiasi, kad po tiek įspūdžių lankytojams nesinori važiuoti namo. O kai kurie vaikai pareiškia norą kartu su savimi vežtis antį ar vištą. Daugeliui gyvūnų sodybos šeimininkai, jų vaikai, yra suteikę vardus, o vienai karvytei vardą išrinko ir atvykę mokiniai. Pavadino ją Mamule Mū  – pagal vaikiškos knygos personažą.

K. Petraitienė atvirauja, kad darbo ūkyje – daug: atsikeli ryte ir grįžti vakare. O juk būna, kad gyvūnai suserga, tuomet reikia įdėti dar daugiau pastangų.

REKLAMA

„Kaip sakome, nedirbsi – neturėsi, darbai patys savaime nepasidarys. Aš jau toks žmogus, kad negaliu sėdėti vienoje vietoje, man svarbu judėti, eiti, daryti. O galvoje – vis naujos idėjos.

Žinoma, viskam reikia laiko, tačiau malonu, kai ne tik patys galime pasidžiaugti tuo, ką turime, bet ir kitiems pozityvių emocijų ir smagaus laiko kaime suteikiame“, – teigė Kristina.

Autorė: Raimonda Bernatavičienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų