Kaip ir automobilio eksterjeras, taip ir trečios kartos „i30“ interjeras sulaukė radikalių pasikeitimų. Pastaruosius penketą metų „Hyundai“ automobilių interjere matėme labai daug vertikalių linijų, dabar jas pakeitė horizontalios, simetriškos linijos, kurios interjerui suteikia neapčiuopiamos tvarkos ir išbaigtumo.
Įsėdus į automobilį, dėmesį iškart patraukia centrinės konsolės dizainas, kuriame nebeliko daugybės griozdiškų mygtukų. Juos pakeitė centrinės konsolės viršuje sumontuotas lietimui jautrus ekranas, o žemiau - oro kondicionieriaus valdymo prietaisai. Aišku, informatyvu ir nesudėtinga.
Tam tikrų funkcijų, kaip : šildomų ir ventiliuojamų sėdynių, parkavimo daviklių, šildomo vairo ir „Start/Stop“ sistemų valdymo mygtukai buvo sumontuoti šalia pavarų perjungimo svirties. Patogu? Manau, kad taip, nes šaltą žiemos rytą, įsėdę į automobilį darote ką? Užvedate variklį, įjungiate vairo šildymą, įjungiate sėdynės šildymą ir sureguliuojate oro kondicionavimo sistemos darbą.
Sekantis žingsnis - apdailos medžiagos. Viršutinėje priekinės panelės dalyje - minkštos, malonios liesti medžiagos. Apatinė centrinės konsolės vieta ir transmisijos tunelis aprengtas ne tokiomis kokybiškomis, bet pakankamai geromis apdailos medžiagomis. Vienintelė vieta, kuri užkliuvo - vidinėje durų dalyje esantis pigus plastikas, kuris bus jautrus įbrėžimams.
Kaip pasikeitė „i30“?
| i30 (2016) | i30 (2012) | i30 (2007) | |
| Ilgis (mm) | 4340 | 4300 | 4270 |
| Plotis (mm) | 1795 | 1780 | 1775 |
| Aukštis (mm) | 1455 | 1470 | 1480 |
| Ratų bazės ilgis (mm) | 2650 | 2650 | 2650 |
| Bagažinės tūris (l) | 395/1301 | 378/1316 | 340/1250 |
Dyzeliui - ne
Dyzelinu varomi varikliai jau kurį laiką turi labai stiprų konkurentą - mažo darbinio tūrio benzininius variklius su turbinomis, kurie panašaus darbinio tūrio dyzeliniams agregatams mažai kuo nusileidžia efektyvumu ar kuro sąnaudomis.
Į mūsų rankas patekęs modelis turėjo patį galingiausią dyzelinį variklį, sugebantį pasiekti 136 arklio galias ir 7 laipsnių automatinę pavarų dėžę. Nenustebčiau, jeigu tai būtų daugelio svajonių kombinacija, tačiau realybėje ji veikia ne taip kaip norėtųsi, bet apie viską nuo pradžių.
Pradėkime nuo malonių dalykų. Keturių cilindrų variklis skleidžia visiems dyzeliams būdingą garsą, tačiau jis nėra erzinantis, neskleidžiantis nemalonių vibracijų, net ir dirbdamas laisva eiga, o pasiekus norimą greitį ir jį palaikant, variklis apie savo egzistavimą primena tik pažiūrėjus į tachometro rodyklę.
Pradėjus su automobiliu elgtis azartiškiau ir bandant sužinoti variklio dinamines galimybes, labai greitai supranti, jog 136 arklio galias ir 300 Nm sukimo momentą išvystantis jėgos agregatas yra tingus ir, tegu gerbiamieji kalbos komisijos atstovai nesupyksta, užglušintas. Ką turiu omenyje? Keletas pavyzdžių iš mūsų mėgstamų akceleracijos testų :
- Važiuojant 4 bėgiu ir bandant įsibėgėti nuo 60 iki 100 km/val. - užtrukome 8,2 sekundės.
- Važiuojant 5 bėgiu ir bandant įsibėgėti nuo 80 iki 120 km/val. - užtrukome 10,8 sekundės.
- Važiuojant 6 bėgiu ir bandant įsibėgėti nuo 80 iki 120 km/val. - užtrukome 13,7 sekundės.
Rezultatai nėra patys įspūdingiausi, tačiau taip yra dėl trijų priežasčių : „SCR“ katalizatoriaus, kuris sumažina azoto oksidų lygį, kuris paskui paverčiamas į nekenksmingas azoto dujų medžiagas ir vandens garus, dyzelino oksidacijos katalizatoriaus ir išmetamųjų dujų maišytuvo ( „EGR“ ). Šių prietaisų dėka, didžioji dauguma „Euro 6“ taršos standartus atitinkantys motorai jaučiasi taip, lyg būtų po didelės meškos padu, bet ties šia vieta sustokime, nes daugelis dabar pasakytų, jog toks dyzelinis variklis skirtas ne dinamiškam važinėjimui, bet taupioms kelionėms. Ir Jūs būsite visiškai teisūs, tačiau mūsų bandytame automobilyje įdiegta automatinė pavarų dėže neleidžia išgauti mažų kuro sąnaudų, kurios pateisintų vangoką variklio dinamiką.
Važiuodami 90 km/val. greičiu, vidutinių kuro sąnaudų vidurkis svyravo tarp 5,2 - 5,5 litro. Greitį padidinus, dyzelino sąnaudos padidėdavo iki 6,0 - 6,5 litro. Tuo tarpu mieste 1,6 litro darbinio tūrio dyzelinis motoras suvartodavo 6,6 - 7,2 litro degalų. „Opel Astra“ su analogiška konfigūracija : 1,6 litro, 136 arklio galias išvystančiu dyzeliniu motoru ir automatine pavarų dėže labai stipriai nepersistengiant suvartoja vos 4,5 litro dyzelino, tad vietoj to, kad rinktumėtės „i30“ su dyzeliniu varikliu - pageidaukite 1,4 litro benzininio variklio su turbina. Jis bus dinamiškesnis, greitesnis, pasižymės panašiu apetitu kurui ir įpūs naujos gyvybės Vokietijoje sukurtam hečbekui.
Lengvai perprantamas
„Hyundai“ markės automobiliai, kuriuos galima įsigyti Europoje, jau pakankamai seniai neturi nieko bendro su tais, kurie buvo gaminami prieš 15 metų. Didžiausias skirtumas - jų sukūrimo ir gamybos vieta.
Kadangi didžioji dauguma „Hyundai“ modelių yra sukurti Europoje, o tiksliau - Vokietijoje, Ruselheimo mieste, kuriame 2003 metais buvo atidarytas „Hyundai“ automobilių kūrimo centras, senojo žemyno rinkai skirtų modelių kūrėjai puikiai žino kokius automobilius mėgsta europiečiai. Jis turi būti komfortiškas, sąlyginai tylus, dinamiškas ir lengvai valdomas. Naujasis „Hyundai“ inžinierių kūrinys sugeba atitikti 2 iš 4 kriterijų.
Pradėjus su automobiliu judėti, labai greitai supranti kokio tikslo siekė „Hyundai“ specialistai. Kitaip negu „Opel“, „Peugeot“, „Renault“ ar „Volkswagen“ siekia optimalaus pakabos balanso tarp komforto ir valdymo savybių, kurios neleistų užmigti už vairo, tuo tarpu „Hyundai“ daugiau dėmesio skyrė komfortui ir stabilumui, ne daugiau. Tačiau ar tai yra blogai? Esu įsitikinęs, kad ne.
„Hyundai“ vietoj to, kad taikytųsi į vairavimo malonumą mėgstančius pirkėjus, jie pasirinko tą pirkėjų grupę, kuriems reikia lengvai valdomo kompaktiško hečbeko su kuriuo būtų galima be didelio vargo manevruoti ankštose miesto džiunglėse. Ir tai „Hyundai i30“ daro puikiai - mieste jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje - tylus, patogus, komfortiškas.
Situacija šiek tiek pasikeičia išvažiavus į užmiestį arba greitkelį. Į gerąją ar blogąją pusę? Jeigu ne triukšmingos 17 colių „Michelin“ padangos, tuomet tikrai sakyčiau - į gerąją. Prancūzų gamintojos padangos užvažiavus ant šiurkštesnio asfalto pradeda pakankamai garsiai triukšmauti ir reikalauti pasigarsinti klausomą radijo stotį. Šį trūkumą galima labai lengvai pašalinti - sumontuoti mažesnio skersmens padangas, kurios taip jautriai nereaguotų į kelio dangos pasikeitimus. Jeigu ne tai - triukšmo lygis automobilyje mažai kuo skirtųsi nuo „Mazda 3“ ar „Ford Focus“.
Posūkiai, deja, nėra stiprioji „i30“ pusė. Nors gamintojas į naujos kartos modelį sumontavo daugelyje europietiškų hečbekų matytą pakabos konfigūraciją : priekyje - „MacPherson“, o gale - daugiasvirtė, kuri sugeba tinkamai susitvarkyti net ir su aštresniais posūkiais, tačiau „i30“ buvo sukonstruotas taip, jog posūkiuose elgtųsi kaip santūrus ir savo vietą žinantis specialistas, o ne kaip entuziastingas jaunuolis ką tik pamatęs gražią merginą. Į posūkius „i30“ įvažiuoja užtikrintai ir stabiliai, bet nerodo jokio azarto ar noro įsitraukti į vairuotojo žaidimus pamačius vingiuotą, pasakiško grožio asfalto ruožą - tai jam tiesiog neįdomu.
„Hyundai i30“ laukia labai sunki užduotis - išsikovoti vietą po saule pačiame populiariausiame automobilių segmente Europoje. Tai padaryti nebus labai lengva, nes žmonės, kurie ieškos naujo kompaktiško hečbeko, iš pradžių išbandys „Volkswagen Golf“, „Renault Megane“, „Opel Astra“, „Ford Focus“ ar „Peugeot 308“ ir tik tuomet pagalvos apie „Hyundai i30“. Ar tokį pirkėjų elgesį reikėtų kritikuoti? Tiesą sakant - ne.
Vokietijoje sukurtas ir šiuo metu Kroatijoje gaminamas modelis man primena „Windows“ operacinę sistemą išmaniesiems telefonams. Ji veikia efektyviai, ji turi tokias pačias funkcijas kaip ir „Android“ ar „iOS“ operacinės sistemos, tačiau ieškodami naujo išmanaus telefono iš pradžių pradedate dairytis į pačias populiariausias platformas, kurios gali patenkinti visus Jūsų lūkesčius, o ne į tą, kuri užima vos kelis procentus rinkos.
PRIVALUMAI
- Patraukli išvaizda
- Ilgas standartinės įrangos sąrašas
- Konkurencinga kaina
- Palyginus su „PSA“ ar „BMW iDrive“ informacijos ir pramogų sistemomis, „Hyundai“ kūrinį galima perprasti vos per keletą akimirkų
- Lengvas valdymas
- Logiškai išdėstyti ir lengvai valdomi prietaisai
TRŪKUMAI
- Apdailos medžiagos negali lygiuotis su segmento geriausiais
- Padangų keliamas triukšmas važiuojant didesniu nei 110 km/val. greičiu
- Dyzelinis variklis nėra ekonomiškas
- Informacijos ir pramogų sistemos pagalba galima prisijungti prie „WiFi“ tinklo, tik nesugebėjau surasti kam šis „privalumas“ reikalingas
GALERIJA
