Pasivaikščiokime po maisto produktų parduotuvę ir atidžiau skaitykime etiketes. Patikėkite, turėsime realią galimybę patirti ne mažesnį malonumą, nei skaitydami Juozo Erlicko kūrinius.
Lyderiais pavadinčiau arbatos „Nekosėk“ kūrėjus. Tik turintys neeilinį humoro jausmą galėjo sugalvoti štai tokį arbatos aprašymą: „Ši arbata yra mirtina kosulio priešė, jos išgėrus jis greitai išeina savo skausmingais keliais.“
Originalumu nenusileidžia ir kitų produktų gamintojai. Štai pomidorų padažo, ant kurio etiketės pavaizduoti du sultingi pomidorai, užrašo skelbiama: „Skaniau nei pomidorai.“ Pagaminta iš pomidorų, bet skaniau nei pomidorai? Ant tamsiai raudonos etiketės smulkutėmis 1,2 milimetro aukščio juodos spalvos raidelėmis parašyta, kad šiame padaže pomidorų pastos dalis tėra 18 procentų.
Prieš akis – maisto papildų lentyna. Sužinau, kad juos vartodamas galiu pagerinti sekreciją, pagyti peršalus ir net kovoti su onkologinėmis ligomis. Greipfrutų sėklų ekstrakto gamintojai tikina, kad šis skystis gydo nuo migrenos, alergijos ir nuo lėtinio nuovargio. Iš tikrųjų tyrimų niekas neatliko, tai – gamintojų išmonė.
Mėsos skyriuje į akis krinta gražios rausvos spalvos dešrelės. Tikriausiai naudoti dažikliai? Etiketėje neparašyta. Tačiau vienas mano pašnekovas patarė nenustebti, kai etiketėje rasiu pastabą, kad vieniems ar kitiems mėsos produktams gaminti naudojamas arbatos žolelių ekstraktas. Žinoma, ne bet kokių žolelių. Vartotojas negali žinoti, o ant etiketės nerasite paaiškinimo, kad šios žolelės yra specialiai užterštos nitratais. Jos ir atlieka konservanto vaidmenį arba palaiko spalvą.
Pastaraisiais mėnesiais gamintojai pradėjo su pirkėjais žaisti žaidimą „pagauk mane“. Eidami į parduotuves pirkėjai vis dažniau priversti pasiimti ne tik akinius, bet ir didinamuosius stiklus. Tiesa, neretai ir jie negelbsti.
Užsukime į sulčių skyrių. Pasirinkimas didelis. Akis ir čia džiugina užrašai. Ant vieno pakelio parašyta, kad apelsinų sultys yra 100 proc. Tačiau smulkutėmis raidėmis patikslinta, kad jos pagamintos iš apelsinų sulčių koncentrato.
Šalia – alkoholinių gėrimų skyrius. Dešimtys rūšių alaus. Kurią rinktis? Man padeda gamintojai. Tačiau kai bandau įsigilinti, tai jų paaiškinimai sukelia dar daugiau klausimų. Štai vis dažniau ant alaus etikečių matau užrašą, kad tai yra „gyvas“ alus. Gyvas. Profesionalai supranta, ką reiškia šis žodis, bet juk ne visi vartotojai yra ir turi būti profesionalai. Kiti gali pagalvoti, kad jeigu yra gyvas, tai turi būti ir negyvas alus. Bet negyvu nepavadinta jokia alaus rūšis.
Į rankas paimu klasikinę degtinę „Švelnioji“. Jos etiketės turinį galėjo sukurti tik poetas. Taigi man patariama atšaldyti šią degtinę iki klampumo, tada įpilti ją į apšarmojusią nuo šalčio mažytę taurelę, kad pamatyčiau kaip ji nuo rankų šilumos pradeda alsuoti ir skleisti ledinį garą, tuoj pat gurkštelėti, tačiau nenuryti – skystį trumpam užlaikyti burnoje, kad mano liežuvis pajustų deginantį šaltį.
O štai ir gruziniškas mineralinis vanduo „Boržomi“. Ne bet koks vanduo. Pirkėjui bandoma įteigti, kad jį gerdamas gali pajusti vulkano skonį. Vulkano. Ar kada nors ragavote vulkano? Skanus?
