Reklamos parodija
Vaizdo reklamoje, kurioje, be paties M. Katlerio, vaidina aktorė Beata Tiškevič ir „Facebook“ gražuole vadinama šokėja Monika Šalčiūtė, siūloma įsigyti gidą, kuris padės susikalbėti su panevėžiečiais.
„Planuojate atostogas Panevėžyje, bet bijote kalbos barjero? Važiuojate į komandiruotę, tačiau pergyvenate, kad nesusikalbėsite su verslo partneriais? Tuomet ši audiokasetė ir kompaktinis diskas kaip tik jums. Išmok panevėžietiškai“, – nauju produktu viliojami pirkėjai.
M. Katlerio teigimu, ši reklama - tiesiog noras pralinksminti savo talento gerbėjus. Iš pradžių gimė idėja sukurti parodiją „Top Shop“ reklamoms, o ta šnekta pasirinkta tik todėl, kad ir per savo pasirodymus jis dažniausiai kalbantis tik panevėžietiškai.
„Tai buvo tik „bajeris“, į vieną vietą bandėme sujungti „Top Shop“ reklamų parodijas ir kartu pareklamuoti panevėžietiškos kalbos kasetę, nes pastebėjau, kad draugai manęs dažnai nesupranta. Bet „Top Shop“ parodija nublanko prieš panevėžietiškos šnektos pamokas“, – „Sekundei“ pasakojo komikas.
Nors tokios pamokos – tik montažas, M. Katlerį užplūdo laiškai su prašymais įsigyti kasetę ar kompaktinę plokštelę. Tik supratę, kad tai tebuvo iliuzija, interneto lankytojai pradėjo siūlyti idėjas leisti tokias plokšteles. Kad tarmės pamokos – tik parodija, atrodo, suprato ne visi. Mat minėtas vaizdo klipas atsirado ir internetinėje svetainėje kalbos.eu, kur kur galima gauti mokomosios medžiagos mokantis įvairiausių kalbų.
Neatsiprašys tų, kurie neturi humoro
M. Katlerio teigimu, populiarumas, kokio per pirmąją dieną sulaukė jo ir režisieriaus Tado Vidmanto kūrinys, pranoko visus lūkesčius. Vaizdo klipas, kurį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įkėlė skandalingasis režisierius, vien pirmą dieną peržiūrėtas daugiau kaip 1300 kartų.
„Tikėjausi, kad šis mūsų darbas išpopuliarės, bet kad taip greitai, pats buvau nustebęs. Net Vilniuje priėję prie manęs jauni žmonės pradeda replikuoti: „Neberagėk, velnes“, „Ė tu, būk biškį paprastesns“. Nepažįstu žmogaus, kuris nebūtų matęs šito klipo“, – populiarumu džiaugėsi komikas.
M. Katleris sako, tik prieš kelias dienas sužinojęs, kad 2013-ieji paskelbti Tarmių metais. Jis net neabejoja, kad panevėžietiška šnekta bent jau kurį laiką tikrai nebus pamiršta, o gal bus ir pati populiariausia. „Tik neseniai sužinojau, kad yra dar toks dalykas kaip Tarmių metai, tai buvo aklas dūris, bet tiesiai į taikinį. Net neabejoju, kad panevėžietiška tarmė bus populiariausia. Aš pats per pasirodymus stengiuosi kalbėti panevėžietiškai ir visiems tai patinka“, – kalbėjo aštrialiežuvis.
Kaip tikino vaikinas, iš draugų ir nepažįstamų žmonių jis sulaukęs tik teigiamų atsiliepimų. Tiesa, vienas kitas išreiškė pasipiktinimą, kad buvo gerokai perlenkta lazda. Tačiau M. Katleris sako nesigailintis dėl savo darbo. Tai jau ne be jo problema, o to, kuris nesupranta humoro.
„Tik vieną žinutę gavau, kad „nestumčiau“ ant Panevėžio, bet gal tas žmogus nelabai suprato mano humoro.
Nieko įžeisti nenorėjau, tai buvo tik parodija. Kuriu humorą nedepresuotiems ir be kompleksų žmonėms, todėl tikrai nežadu atsiprašinėti“, – pabrėžė humoristas.
M. Katleris teigė, kad visi jo juokai apie Panevėžį iki šiol sulaukdavo tik teigiamų įvertinimų. Tiesa, pastaraisiais metais su „Humoro klubu“ į Panevėžį užsukantis vis rečiau, nes publika ne visada tinkamai priima humoristus.
„Gyvenime man niekas nėra sakęs, kad „nestumčiau“ ant Panevėžio, atvirkščiai, sulaukiu pagyrų, kad juokeliai apie tą miestą – patys geriausi. Ir Panevėžyje mane šiltai priima, tačiau pastaruoju metu ateina visokie „marozai“, jie prisigeria ir sau per daug leidžia. Tada jaučiuosi kaip Džordana Butkutė, kurios už dešimt litų prašo padainuoti“, – kalbėjo juodojo humoro specialistas.
Valdžia reagavo santūriai
Panevėžio vardas M. Katlerio pasirodymuose skamba dažnai. Prieš keletą metų vienos komercinės televizijos laidoje „Humoro klubas“ jis pasiūlė žiūrovams pažaisti žaidimą „Pereik Panevėžį ir išlik gyvas“. Su panevėžiečiu žiūrovus linksminęs Modestas Vaišnoras paaiškino žaidimo esmę: pirmiausia reikia pereiti miestą ryte, paskui – po pietų, o trečią kartą – įsikibus į parankę juodaodžiam gėjui pasivaikščioti po miestą naktį. Tąkart žaidimas sudomino miesto valdžią. Tuometis mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas pakvietė laidos vedėją Marijoną Mikutavičių atvažiuoti į Panevėžį ir įsitikinti, ar vaikščioti po naktinį Panevėžį pavojinga.
Tačiau M. Mikutavičius išsisuko teigdamas, kad tikri aistruoliai visus žaidimo lygius bandys įveikti patys be pagalbos, o iš savęs pasijuokti visada pravartu.
Šįkart Panevėžio miesto valdžia į panevėžietiškos šnektos gido reklamą reagavo kiek santūriau. Pasak savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Irmos Gritėnienės, tokių dalykų nereikėtų pernelyg sureikšminti, nes pateikiama humoro forma. Juk vienos radijo stoties personažas Saulėnas per įvairius renginius parodijuoja šiaulietišką šnektą, taip pat nemažai pavyzdžių, kai susidomėjimo centre atsiduria suvalkiečių ar žemaičių tarmės.
„Nemanau, kad turėtume ką nors daryti, juk dabar visi laisvai ir kokia nori forma gali reikšti savo mintis. Tik mums užkliuvo, kad tai ne panevėžietiška, o daugiau šiaulietiška šnekta. Tiesa, su teisininkais dar tarsimės, ar jie gali naudoti miesto heraldikos ženklus“, –„Sekundei“ teigė I. Gritėnienė.
Palaiko drąsius kūrėjus
Vaizdo klipe šmėžuoja ir mineralinio vandens reklama. Kaip teigė scenos chuliganu pramintas M. Katleris, režisierius T. Vidmantas su pasiūlymu paremti jų projektą kreipėsi į vieną mineralinio vandens bendrovę. Ji neatsisakė padėti, todėl šis darbas išvydo dienos šviesą.
Kai kurie panevėžiečiai, pasipiktinę, kad mineralinis vanduo reklamuojamas menkinant Panevėžio įvaizdį, prisiekė daugiau šio vandens negerti, tačiau bendrovės atstovai įsitikinę, kad tai jokia antireklama, viskas pateikiama juoko forma.
Bendrovės rinkodaros projektų vadovė Austė Pranckutė „Sekundei“ teigė, kad jų įmonei pasiūlymas pasirodė gana drąsus ir šmaikštus, todėl prisidėjo prie jaunųjų kūrėjų idėjos įgyvendinimo.
„Mes mėgstame stebinti drąsiomis reklaminėmis kompanijomis, o jų idėja pasirodė kaip tik tokia. Manome, kad Lietuvoje reikia daugiau pozityvių, linksmų dalykų. Į viską reikia žvelgti per humoro prizmę“, – kalbėjo A. Pranckutė. Lina DRANSEIKAITĖ
