Mokslo slėnius projektuojanti vykdomoji valdžia audžia mintį į bendrą katilą suversti penkias humanitarinių ir socialinių tyrimų įstaigas. Jų vadovams tokia pertvarka atrodo ne tik beprasmiška, bet ir pavojinga, rašo „Lietuvos žinios“.
Vyriausybės rengiamas mokslinių tyrimų įstaigų pertvarkos planas pribloškė humanitarinių mokslų institutų vadovus. Pagal jį numatoma 30 tiksliųjų mokslo institutų sujungti į 5-7 centrus, o penkias lituanistikos ir kultūros tyrimų įstaigas - į vieną Humanitarinių ir socialinių mokslų centrą.
Sulaukę karšto šių penkių institutų direktorių pasipriešinimo, valdininkai susirūpino iki kitų metų vasaros parengti galimybių studiją, kuri aiškiau atsakytų, ar vis dėlto būtina šias įstaigas jungti ir ką gero tai duotų.
Vienos „smegenys“
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Giedriaus Viliūno, dabartinė lietuvių kalbos, literatūros, kultūros, istorijos bei socialinių mokslų institutų sistema nėra nepajudinama vertybė, todėl esą nieko nuostabaus, kad ji kinta. „Galbūt institutai turi būti arčiau universitetų ir studentų, kuriems reikia perduoti žinias. Viena idėjų būtent ir yra priartinti mokslo išteklius prie studijų“, - aiškino jis.
Tačiau G.Viliūnas pripažįsta, kad vieno humanitarių mokslų centro steigimas turi ir pranašumų, ir trūkumų. Viena vertus, suvienodina skirtingas disciplinas, kita vertus, skatina jų dialogą. „Sakykime, kuris institutas galėtų atsakyti į Lietuvos kultūros globalizacijos problemą? Nė vienas. Tuo metu bendras centras galėtų tokią didelę užduotį atlikti“, - mano ministerijos sekretorius.
Jo teigimu, sujungti institutai galėtų būti stipresnis valstybės partneris sudėtingiems mokslo uždaviniams ir kebliems visuomenės iššūkiams spręsti. Be to, tokio darinio balsas esą būtų geriau girdimas. „Keli šimtai mokslininkų viename centre būtų labiau matomi tarptautiniu mastu“, - pridūrė G.Viliūnas.
Anot jo, įkurti vieną didelį centrą - dar nereiškia sukelti visus institutus po vienu stogu. „Didelių struktūrų galbūt iš tiesų nereikia. Galėtų veikti vienos smegenys - valdyba ar taryba“, - svarstė G.Viliūnas.
Ryšių netrūksta
Tačiau Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė į planuojamą pertvarką žiūri įtariai. Ji norėtų sužinoti, kodėl netikusi dabartinė institutų struktūra, jei jau ją reikia keisti. „Nejaugi manote, kad jei mudu su Istorijos instituto direktoriumi Alvydu Nikžentaičiu sėdėtume viename kabinete, koks nors vietovardžių žodynas atsirastų greičiau? Mes ir dabar bendradarbiaujame, rengiame bendrus projektus. Pastatus jau turime naujus, o archyvai bei duomenų bazės ir taip saugojamos bei tvarkomos“, - pasakojo J.Zabarskaitė.
Mokslininkės įsitikinimu, konkretiems klausimams spręsti dirbtinis giminingų sričių kolegų sutelkimas nereikalingas, o gerų tarpusavio ryšių ir dabar netrūksta. Pavyzdžiui, keturi institutai drauge su Muzikos ir teatro akademija sukūrė nacionalinio paveldo išteklių svetainę www.aruodai.lt.
Akla gynyba?
J.Zabarskaitė baiminasi, kad neaiški ir nemotyvuota idėja nesuardytų to, kas jau sukurta, kuriama ir planuojama kurti. Mokslininkės tikinimu, nemaža grėsmė kyla visai lituanistikai.
Tuo metu G.Viliūnas tikina suprantantis humanitarų nerimą, tačiau teigia negalintis suprasti esą atvirai priešiškos humanitarų pozicijos. „Tokia aklai gynybinė pozicija liūdina. Trūksta pasitikėjimo. Bet juos galima suprasti - humanitariniai ir socialiniai mokslai visada buvo per mažai remiami. Todėl jų signalas padeda koreguoti politiką“, - teigė jis.
J.Zabarskaitė neabejoja, kad valstybei nėra pernelyg didelė prabanga išlaikyti kelias Lietuvos tapatybę tiriančias ir paveldą kaupiančias mokslo įstaigas.
________________________________________
Lietuvių kalbos institutas
Atlieka teorinius visų kalbos sričių tyrimus, dirba praktinį kalbos norminimo, terminų tvarkybos darbą. Teikia konsultacijas, atlieka ekspertizes. Kaupia ir tvarko kalbos išteklių fondus, turi žaismingą Kalbos muziejų.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Vykdo fundamentinius ir taikomuosius lietuvių literatūros bei tautosakos tyrimus, padeda spręsti lietuvių kultūros problemas.
Lietuvos istorijos institutas
Saugo, kaupia ir sistemina istorijos, archeologijos bei etnologijos medžiagą. Plėtoja archeologijos, etnologijos, heraldikos, sfragistikos, numizmatikos, paleografijos, genealogijos mokslus.
Kultūros filosofijos ir meno institutas
Tiria istorinę Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno raidą, nagrinėja sąsajas su dabarties pasaulio kultūros pokyčiais.
Socialinių tyrimų institutas
Užsiima socialinių ekonominių procesų tyrimų teorija ir metodologija. Atlieka socialinės gerovės, stratifikacinių, sociodemografinių bei etnosocialinių procesų tyrimus.
Marijus Širvinskas
