Honkongą nuolat slegia smogas. Tai automobilių, laivų išmetamosios dujos, taip pat dūmai iš dešimčių tūkstančių fabrikų šalia esančioje Perlų upės deltoje – pagrindinio Kinijos gamybos centro.
Nors tam tikri oro užterštumo rodikliai, pavyzdžiui, sieros dioksido kiekis, per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, ozono lygis pernai pasiekė rekordines aukštumas.
Beveik ketvirtadalis Honkonge veikiančių įmonių, kurias apklausė Amerikos prekybos rūmų asociacija, teigia pernai turėjusios problemų ieškant profesionalų būtent dėl gyvenimo sąlygų mieste.
„Nuo tada, kai grįžau į Berlyną, neturiu kvėpavimo problemų, jokio kosulio, galvos skausmo, nesijaučiu blogai. Esu visiškai tikra, kad tai dėl gryno oro Berlyne“, – teigė anksčiau Honkonge gyvenusi Suzanne Brucks.
Nepaisant metų, per kuriuos žalieji nuolat pabrėžė aplinkosaugą, Honkongas vis dar neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos standartų. O dėl oro taršos poveikio verslui, skaičiuojama, Honkongas kasmet praranda apie 17 mlrd., skaičiuojant litais. Nepadėjo nei mažai aplinkai kenkiantys dyzelinu varomi automobiliai ar griežti išmetamų dujų standartai. Valdžia planuoja imtis naujų iniciatyvų.
„Iki 2014-ųjų turėtume atitikti Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės reikalavimus, nes ketiname įgyvendinti 22 naujas iniciatyvas. Bet reikia daugiau“, – pripažįsta Honkongo aplinkosaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrew Lai.
O Honkongo architektai ir inžinieriai nesėdi rankų sudėję. Jie sukūrė pirmąjį mieste trijų aukštų visiškai aplinkai nekenksmingą pastatą. Ekologiniai biurai, ekologiniai butai, ekologinis sodas. Esą tai – pastatų ateitis, žalia salelė didmiestyje. Projektas kainavo apie 86 milijonus, skaičiuojant litais. Namas naudoja saulės energiją, taip pat – biodyzeliną iš panaudoto kepimo aliejaus.
