Automobilių entuziastai regis yra mirštanti rūšis. Kalbame ne tik lokaliai, bet globaliai. Anksčiau daugelis gamintojų bandė įtikti ne tik pilkoms pelytėms, bet ir automobilių entuziastams, kurie yra tikroji varomoji jėga.
Aišku prie to prisidėjo augančios kuro kainos, kalbos apie globalinį atšilimą ir kas be ko vyriausybių spaudimas kurti ekonomiškus, mažiau teršiančius automobilius.
Labiausiai per pastaruosius dešimt metų pasikeitė viena mylimiausių automobilių entuziastų markių - „Honda". Japonijos automobilių pramonės gigantas nusprendė eiti ekologišku ir draugišku gamtai keliu, kuris pilkajai masei yra pakeliui.
Tuo tarpu nuskriausti automobilių entuziastai pradėjo ieškoti alternatyvų arba toliau puoselėjo senuosius „Honda" plieninius žirgus, kurių misija buvo viena - suteikti džiaugsmo vairuojant automobilį.
Andrejus yra vienas iš tų žmonių, kurie bado pirštais dabartinę „Honda" vadovybę ir puoselėja senuosius markės modelius. Pasak jo, vienas geriausių aštunto-devinto dešimtmečio sportiškų automobilių yra mažasis „Honda CRX".
Paklausę jo kodėl jis taip mėgsta būtent šį modelį, Andrejus net nedvejojęs atsako, jog tai yra meilė iš pirmo žvilgsnio. Nors ji reikalauja kompromisų, tačiau kiekvieną mielą dieną jis pasirenka šio automobilio raktelius negu konvencionalios dėžutes iš Vokietijos, kuri priklauso jo žmonai.
Andrejus pripažįsta, jog negali skirti daug laiko savo hobiui, pomėgiui ir antrai meilei, nes yra darboholikas. Andrejus nuolatos užsilieka biure, nes stengiasi visus darbus atlikti laikui.
„Honda" į šiuos mažylius montuodavo 1,4 ir 1,6 litro benzininius agregatus, kurie palyginus su moderniais motorais, išvystydavo pakankamai mažą arklio galių skaičių. Tačiau „Honda" inžinieriai teigdavo, jog arklio galių skaičius po kapotu nėra pats svarbiausias dalykas. Mažiau negu 1000 kilogramų sveriančiam automobiliui nereikėjo milijono arklio galių, jog galėtų pajudėti. Daugelis tuometinių automobilių tema rašančių žurnalistų teigdavo, jog tai yra raketos ir kartingo hibridas, ypač kai po kapotu slypėjo 150 arba daugiau arklio galių.
Andrejus didelių modifikacijų šiam automobiliui nedarė. Variklis išliko standartinis, tačiau pakeitimų ir patobulinimų „CRX" sulaukė važiuoklės departamente. Nauji amortizatoriai, spyruoklės, padangos, „Rota" firmos lengvo lydinio ratlankiai.
Kas keisčiausia, jog šis mažylis „CRX" buvo tikras galvos skausmas, kai tik atkeliavo pas Andrejų į garažą. Andrejus teigia, jog buvęs šeimininkas automobilį drožė, kaip tik mokėjo. Taip pat kėbulą buvo užpuolusios rūdys, kai kuriose vietose buvo galima net įkišti koją. Tačiau po daugybės bemiegių naktų, daugybės triūso ir nemažo kiekio alaus, kompaktiškasis CRX" atrodo, kaip naujas.
Už nuotraukas dėkojame „Xima"
Automobilių entuziastai regis yra mirštanti rūšis. Kalbame ne tik lokaliai, bet globaliai. Anksčiau daugelis gamintojų bandė įtikti ne tik pilkoms pelytėms, bet ir automobilių entuziastams, kurie yra tikroji varomoji jėga.
Aišku prie to prisidėjo augančios kuro kainos, kalbos apie globalinį atšilimą ir kas be ko vyriausybių spaudimas kurti ekonomiškus, mažiau teršiančius automobilius.
Labiausiai per pastaruosius dešimt metų pasikeitė viena mylimiausių automobilių entuziastų markių - „Honda". Japonijos automobilių pramonės gigantas nusprendė eiti ekologišku ir draugišku gamtai keliu, kuris pilkajai masei yra pakeliui.
Tuo tarpu nuskriausti automobilių entuziastai pradėjo ieškoti alternatyvų arba toliau puoselėjo senuosius „Honda" plieninius žirgus, kurių misija buvo viena - suteikti džiaugsmo vairuojant automobilį.
Andrejus yra vienas iš tų žmonių, kurie bado pirštais dabartinę „Honda" vadovybę ir puoselėja senuosius markės modelius. Pasak jo, vienas geriausių aštunto-devinto dešimtmečio sportiškų automobilių yra mažasis „Honda CRX".
Paklausę jo kodėl jis taip mėgsta būtent šį modelį, Andrejus net nedvejojęs atsako, jog tai yra meilė iš pirmo žvilgsnio. Nors ji reikalauja kompromisų, tačiau kiekvieną mielą dieną jis pasirenka šio automobilio raktelius negu konvencionalios dėžutes iš Vokietijos, kuri priklauso jo žmonai.
Andrejus pripažįsta, jog negali skirti daug laiko savo hobiui, pomėgiui ir antrai meilei, nes yra darboholikas. Andrejus nuolatos užsilieka biure, nes stengiasi visus darbus atlikti laikui.
„Honda" į šiuos mažylius montuodavo 1,4 ir 1,6 litro benzininius agregatus, kurie palyginus su moderniais motorais, išvystydavo pakankamai mažą arklio galių skaičių. Tačiau „Honda" inžinieriai teigdavo, jog arklio galių skaičius po kapotu nėra pats svarbiausias dalykas. Mažiau negu 1000 kilogramų sveriančiam automobiliui nereikėjo milijono arklio galių, jog galėtų pajudėti. Daugelis tuometinių automobilių tema rašančių žurnalistų teigdavo, jog tai yra raketos ir kartingo hibridas, ypač kai po kapotu slypėjo 150 arba daugiau arklio galių.
Andrejus didelių modifikacijų šiam automobiliui nedarė. Variklis išliko standartinis, tačiau pakeitimų ir patobulinimų „CRX" sulaukė važiuoklės departamente. Nauji amortizatoriai, spyruoklės, padangos, „Rota" firmos lengvo lydinio ratlankiai.
Kas keisčiausia, jog šis mažylis „CRX" buvo tikras galvos skausmas, kai tik atkeliavo pas Andrejų į garažą. Andrejus teigia, jog buvęs šeimininkas automobilį drožė, kaip tik mokėjo. Taip pat kėbulą buvo užpuolusios rūdys, kai kuriose vietose buvo galima net įkišti koją. Tačiau po daugybės bemiegių naktų, daugybės triūso ir nemažo kiekio alaus, kompaktiškasis CRX" atrodo, kaip naujas.
Už nuotraukas dėkojame „Xima"
