Ketvirtadienį, lapkričio 4 d. sostinėje vykusiame naujos kartos „Honda CR-V“ pristatyme sutikome žinomą televizijos laidų ir renginių vedėją bei filmų įgarsintoją Rolandą Vilkončių. Tiesa sakant, šiuo atveju galbūt tiktų ir apibūdinimas „pamatėme ir išgirdome“, mat tą vakarą žinomas televizijos veidas taip pat dirbo renginio vedėju. Po muzikos ir šokių atidengus automobilius pasibaigus oficialiajai vakaro daliai nusprendėme pamėginti lengvą provokaciją – klausdami, kokias emocijas Rolandui kelia salone stovintys įspūdingi motociklai, mat žinojome, kad jaunystėje jis buvo prisiekęs baikeris.
Visgi kaip paaiškėjo jau uždavus vakaro vedėjui pirmuosius klausimus, motociklai jam – tolima praeitis. Kita vertus, buvusią aistrą pakeitęs domėjimasis automobiliai ir iš to kilęs neeiliniam vartotojui būdingas konstrukcijos ypatumų ir vieno ar kito modelio išskirtinumo bendrame sraute supratimas, suteikė mums galimybę pakalbėti su žmogumi, kuris žino, kad „VTEC“ vožtuvų valdymo sistema įsijungia esant daugiau nei 3000 aps./min. Atrasti automobilistą netikėtoje vietoje – visuomet įdomu.
Ar tau kaip baikeriui nauji automobiliai nors iš dalies tokie patrauklūs kaip motociklai?
Rolandas Vilkončius (nuotr. Balsas.lt)
Su motociklais esu važinėjęs nemažai netgi savo paauglystės metais, esu ir neblogai nusivertęs. Po paskutinės rimtos avarijos supratau, kad tai yra ženklas ir nuo šiol mano transporto priemonės yra keturi ratai. Tik tiek galiu pasakyti apie motociklus. Taip, jie žavi. Taip, tai yra be galo įdomu, bet reikia labai mokėti juos valdyti tam, kad kelyje saugus būtum ne tik tu, bet ir kiti eismo dalyviai.
Kokie yra tavo prioritetai, kuomet renkiesi automobilį šeimai? Ar labiau domiesi ekonomiškais miesto automobiliais, o galbūt tau svarbiau praktiškumas?
Galiu atvirai pasakyti to neslėpdamas – labai seniai esu „Honda“ fanas. Savo gyvenime vairuoju jau „ioliktą“ šios markės modelį. Mano „Honda“ istorija prasidėjo nuo „Accord Aerodeck“ – buvo tokia juokinga lygintuvo formos mašina su išlendančiomis lempomis. Vėliau buvo ir vienas iš pirmųjų šalyje importuotų „Civic“ modelių, paskui sekė eilė įvairiausių kartų „Accord“ automobilių, vienu metu turėjau netgi „Jazz“.
Po to vėl sekė „Accord“, dar vienas „Civic“. Vienu metu šeimoje turėjom su „Jazz“ – aš ir žmona vairavome tokius pat, nes tai buvo praktiški, ekonomiški ir tikrai labai patogūs miesto automobiliai. Kuomet reikėjo važinėti daugiau, atsirado kiti automobiliai – paskutiniai iš „Honda“ gamos buvo „FR-V“ ir „Civic“, o dabar turime „CR-V“ kaip šeimyninį automobilį.
Ar į pristatomą naujos kartos „CR-V“ taip pat žiūri kaip pirkėjas?
Su naujuoju „Honda CR-V“ esu tikrai labai gerai susipažinęs, daug apie jį perskaitęs. Kadangi jie tik vakar (lapkričio 7 d. – red. past.) atsirado Lietuvoje, tai per renginio repeticiją ar turėjau galimybę jį panagrinėti ir jis mane labai nustebino. Jei iki šiol „Honda“ buvo labiau konservatyvi kompanija, kuri diegdavo mažiau elektronikos niuansų, tai šiame automobilyje yra absoliučiai viskas, kad galėtų būti šiuolaikiniame automobilyje.
Plius, kai automobilis turi juostų nuokrypio palaikymo sistemas, tai mane iš tiesų labai žavi, manau, tai tikrai daug prisideda prie eismo saugumo. Kitas dalykas, kuris man buvo labai įdomus – vakar aš su tuo automobiliu kalbėjausi. Tam tikras modelio įrangos dalis galima valdyti balsu. Tiesiog reikia tvarkingai angliškai ištarti tam tikrus dalykus, kaip kad „navigation on“, „destiniation“ arba pasakyti „climate on – 22 degrees“ ir automobilis sureguliuoja viską taip, kaip tu pasakai.
Naujosios „Honda CR-V“ pristatymas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Nori muzikos – įsijungi muziką. Visa tai įmanoma padaryti balsu ir manau, kad naujieji savininkai prie tos sistemos įpratę supras, koks tobulas tai yra dalykas, kuomet gali su automobiliu kalbėtis. Realiai automobilis tampa beveik „smartphone“, apie tai ir buvo anksčiau kalbama. Automobilis turi būti ne tik patikimas, saugus, ekonomiškas, bet ir turėti visas elektronikos naujoves, kurios palengvina kelionę ir padaro ją kur kas malonesnę.
Miesto sąlygomis daugeliu atvejų užtenka nedidelio hečbeko. Kaip tu pats pateisintum tokio modelio kaip SUV pirkimą?
Nusipirkę senesnės kartos „Honda CR-V“ mes lyginome jo gabaritus su „Civic“ sedanu, kurį tuo metu turėjome. Išmatavimai yra beveik identiški – tik kelių centimetrų skirtumas. Šie automobiliai yra tikrai aukštesni, juolab, kad naujas „CR-V“ sumažėjo savo stogo proporcijomis ir tapo panašus į tokį miestietišką krosoverį. Nors ir prieš tai buvęs modelis neatrodo kaip visureigis, kurį mes įsivaizduotume bekelėje arba dar kažkur, vis vien tai yra daugiau miestietiški automobiliai, kurie neskirti važinėti pelkėmis ir taip toliau.
Nors... iš tiesų mes esame išbandę tą didesnį pravažumą važiuodami kaimo vietovėmis – mūsų tai nenuvylė. Taip šis automobilis nėra skirtas „ofroudui“, bet jis yra skirtas gyvenimui. Sakykime, mano šeimoje yra keturi asmenys ir kuomet mums reikia vykti į kokią tolimesnę kelionę visi kartu, sutalpinimo prasme jis tikrai niekuo nenusileidžia didesniems vienatūriams. Šalia to jis turi didesnį pravažumą – keturis varančius ratus.
Įsigydamas „CR-V“ perėjai prie dyzelinio variklio. Ar tau kaip „Honda“ gerbėjui tai nesukėlė vidinių prieštaravimų?
Aš suprantu apie ką kalbi, nes benzininių variklių garsas vadinamas „Honda melodija“. Be abejonės tai yra tikrai labai patikimi varikliai, kurie dažnai viršija lūkesčius. Man patinka tai, kad „Honda“ nesistengia vaikytis inovacijų ir didinti variklio galingumo, kurio kartais visiškai net nereikia. Traukos dabartiniam dyzeliniam varikliui visiškai pakanka. Šis motoras taip pat yra labai patikimas, lyginant su kai kurių kitų gamintojų dyzeliais.
„Honda“ 2,2 litro darbo tūrio dyzelinis variklis (150 AG, 350 Nm) (nuotr. Gamintojo)
Tai nėra tiesiog laužtos iš piršto tuščios kalbos – kuomet turėjome „FR-V“ su tuo pačiu 2,2 litro darbo tūrio dyzeliniu varikliu, žiemą esant 30 laipsnių šalčiui jis užsivesdavo be jokių problemų. Kai kuriais momentais – netgi geriau nei benzininis variklis. Tai mane labai stebino. Kuomet klausi „Honda“ atstovais, koks visgi yra šio variklio resursas jie tikina, kad dar negali atsakyti, nes jei motorai tinkamai prižiūrimi gali suktis ilgai.
Tai galioja visiems automobiliams – tinkama priežiūra, o ne „jojimas“ juo tol, kol sugenda. Į tą patį „Honda“ saloną atvažiuoja automobiliai, kurie yra nuvažiavę 400-500 tūkst. kilometrų ir atvyksta jie tik techniniam aptarnavimui. Koks yra jų resursas ir galimybės – sunku atsakyti.
Taigi tau kaip „Honda“ gerbėjui tas perėjimas prie dyzelinio motoro nebuvo komplikuotas?
Tikrai nebuvo. Benzinas turi savų ypatybių, kurios vilioja. Tai VTEC sistema, kuri įsijungia maždaug nuo 3000 aps./min. ir automobilis važiuoja kitaip. Savo ruožtu dyzelinis automobilis turi kitokį startą, kurs kas geresnį nei benzininis, todėl jo dinamika yra tikrai puiki. Šalia to dyzeliniai automobiliai mane labai nustebino dar ir tuo, kad naujos kartos modeliai turi tikrai gerą garso izoliaciją. Dėl šios savybės jie smarkiai buvo kritikuojami anksčiau.
Esi tikras „Honda“ markės ekspertas...
Nesu vaikščiojanti „Honda“ enciklopedija, man tiesiog patinka tie automobiliai ir kompanijos rinkodaros skyriaus požiūris į tai, kas yra daroma. Vien pats šūkis „The Power of Dreams“ ką reiškia. Tokių šūkių per kompanijos istoriją buvo visokių, pavyzdžiui „Šešios „Hondos“ Tavo Garaže“. Turėta omenyje, kad gaminama technika pradedant žoliapjovėmis ir baigiant automobiliais. Dabar tas skaičius išaugo į kur kas didesnį. Ne europinėje, o kitose rinkose galima įsigyti viską – pradedant žoliapjove ir baigiant „Honda“ reaktyviniu lėktuvu.
