Dvejus metus Londone gyvenanti lietuvė sako, kad Burnley staklyną ji pasirinkusi ne atsitiktinai. „Taip susiklostė likimas, jog prieš persikeldama į Londoną gyvenau Lankašyre ir vieną kartą sulaukiau užsakymo pasiūti kelis suvenyrus šio verpimo fabriko parduotuvėlei, - prisimena lietuvė. - Bet jokio asmens, kuris būtų galėjęs man palengvinti dalią tariantis dėl šio projekto, nebuvo. Derinimas dėl fotosesijos užtruko apie mėnesį laiko. Kaip ir pridera Valstybės saugomam paveldui, teko tartis ne tik su pačiu fabriku/muziejumi, bet ir su Burnley, Lankašyro grafystės savivaldybe. Taip pat teko pasirūpinti ir draudimu tai dienai“.
Sigita pasakoja, kad gavus leidimą, toli gražu, dar negalėjo lengvai atsikvėpti. Kelionė iš Londono į Burnley laukė ilga ir varginanti. „Visą kelia smarkiai lijo. Tikriausiai dar niekad nesu vairavusi blogesnėmis oro sąlygomis. Kaip tyčia apgavo ir automobilio navigacija. Visą kelią juokavome, kad gamta eina prieš mus. Vargais negalais pavėlavę, bet pasiekę tikslą (vietoje sutartų 3 valandų, turėjome tik 2) kibome į darbą. O paskui laukė ilga kelionė namo. Taigi - 15 valandų kelyje ir tik 2 – fotosesijos“, - atsidūsta dizainerė. Tačiau viskas - ne veltui. Lietuvė sako negalinti atsidžiaugti stulbinančiais rezultatais.
Sigita, kas tapo ateinančių metų Pavasario/Vasaros kolekcijos įkvėpimu?
Juo tapo nėrimas. Tai rankdarbis, skaičiuojantis šimtmečius. Amatas, perduodamas iš kartos į kartą. Kažkada buvęs nuobodžiaujančių aukštuomenės damų užsiėmimu, nėrimas šioje kolekcijoje atgimsta skirtingomis formomis ir motyvais. Įdomiausia tai, jog kuriant drabužius nebuvo naudojami siūlai, tik audinys. Kolekcijos fotosesijai norėjosi kažko seno, bet vis dar gyvuojančio lyg šių dienų, kaip ir nėriniai. Tad verpimo/audimo fabrikas, su nepatobulintais, autentiškais 19 amžiaus mechanizmais pasirodė nepakeičiamas variantas. Praeitis dabartyje, natūrali, nei kiek nepakitusi.
Papasakok apie kolekcijos spalvas?
Kolekcijoje vyrauja kreminė, alyvinė, švelniai rožinės spalvos. Tikiu į spalvos reikšmę ir galią, taigi, šios spalvos puikiai apibūdina asmenybę, kuriai skirti mano rūbai. Ji - švelni, mylinti ir aistringa. Nepalaužiama, mėgstanti prabangą ir ekstravaganciją.
Kokius audinius pasirinkai kolekcijai?
Didžiąją kolekcijos dalį sudaro natūralus šilkas. Taip pat oda. Sakau griežtą ne sintetiniams pluoštams.
Kaip prisiminei tokį, atrodytų, senamadišką rankdarbį kaip nėrimas?
Jau baiginėjant Rudens/Žiemos'12 kolekciją žinojau, jog naujo sezono drabužius kursiu naudodama kažkurį rankdarbį. Man patinka kūryboje naudoti tai, kas kelia šiltus prisiminimus. Nėrimas vašeliu, irisiuko siūlais buvo vienas ši mėgstamiausių mano vaikystės užsiėmimų.
Kas tau svarbiausia kuriant drabužius?
Man svarbiausia tai, kaip žmogus jausis vilkėdamas mano kūrinį. Todėl didelę reikšmę teikiu audiniams. Žinoma, labai svarbu vaidmenį užima ir estetinis vaizdas, bei patogumas. Jei moteris vilkėdama suknelę jausis nepatogiai, viskas atsispindės veide. Svarbiausia rasti tai, kas patinka ir tinka klientės figūrai.
Yra toks posakis - batsiuvys be batų? Ar spėji papuošti ir save ar kartais laiko taip ir nebelieka pasisiūti ar nusipirkti suknelę sau?
Rūpinuosi kitais, bet stengiuosi nepamiršti ir savęs. Nors retkarčiais tam laiko tikrai trūksta. Neslėpsiu - apsipirkinėjimo manija seniai persirgau. Geriau mažiau, bet kokybiškiau. Bet karts nuo karto - smagu pasilepinti.
Daugiau Sigitos kūrinių rasite: www.jansifashion.com
