Hip hopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras gyvenime atrado ne tik muziką – jį nuolat supo ir sportas.
Savo tėvo Povilo, buvusio žinomo stajerio, pėdomis į lengvąją atletiką vilnietis nenusekė, bet pats jaunystėje išbandė krepšinį, futbolą, daug laiko skyrė stalo tenisui, vėliau atrado kovos menus. Tačiau niekada taip nėra gerai jautęsis ir taip laukęs treniruočių ar varžybų, kaip ledo ritulyje. Svaras jau penkti metai yra vienos populiariausių sostinės komandų „Hockey Punks” kapitonas.
Nacionalinės ledo ritulio lygos pirmo diviziono Rytų konferencijoje "Hockey Punks" šiuo metu yra septintoje vietoje - per devynis mačus iškovojo triis pergales ir patyrė šešis pralaimėjimus.
Artimiausias rungtynes "Hockey Punks" žais vasario 1 d. 21 val. Vilniaus "Pramogų arenoje" su kita sostinės komanda "Ice Wind". Ji irgi turi 9 taškus, bet žaidė dviem mačais mažiau.
Svaras kviečia ateiti į šias rungtynes ir vadovautis „Hockey Punks” šūkiais: “Apsirenk ir arbatos pasiimk” arba “Kai rėki, šalčio nejauti”.
Kokia „Hockey Punks” komandos atsiradimo istorija?, - paklausėme Svaro. Viskas prasidėjo tada, kai trys Lietuvos ledo ritulio rinktinės žaidėjai Martynas Šlikas, Šarūnas Kuliešius ir Mindaugas Kieras rengė televizijos laidą “Degantis ledas”, kuri buvo skirta ledo ritulio populiarinimui. Stengdamiesi pritraukti žiūrovų dėmesį, į laidą kviesdavo žinomus veidus – tarp jų patekome ir mes su DJ Mamania. Laidoje pačiūžas užsidėjome pirmą kartą, pabandėme ir labai patiko. Po laidos lyg juokais išėjo kalba apie naujos komandos kūrimą. Sumanėme pakviesti visuomenei žinomus žmones, padaryti komandą ir žaisti, taip garsindami ne itin pupuliarų sportą Lietuvoje. Pabandėme ir pavyko.
Kaip kito komanda per penkerių metų egzistavimo laikotarpį? Pradžioje „Hockey Punks“ vienijo labai daug žmonių – apie 60. Visiems viskas nauja, neatrasta ir smagu. Tačiau su laiku pradėjo norėtis ir pergalių, o norint laimėti, reikia ir treniruotis daugiau. Pradėjome į viską žiūrėti rimčiau. Tačiau ne visi komandos nariai galėjo ar norėjo skirti daugiau laiko pasiruošimui, todėl komanda sumažėjo. Bet žaidėjų trūkumo nejaučiame, visuomet turime nemažai žmonių rezerve.
Esate megėjai, tad ar keliate sau kokius tikslus? Mes treniruojamės kaip profesionalūs klubai, turime gerą trenerį ir vaikštome į treniruotes. Lyginti žaidimą susikūrimo metu bei dabar yra tas pats, kas lyginti dieną su naktim. Tikrai patobulėjome, tačiau ne visuomet nušypso fortūna. Mūsų tikslas šį sezoną - pakliūti į atkrintamąsias varžybas, o tai reiškia, kad turime užimti bent 5-ąją vietą Rytuose. Turime visas galimybes, jei nepavyks – būsime patys kalti. Tai nutiktų ne dėl fizinio spilpnumo, bet dėl blogo taktinio pasiruošimo.
Ledo ritulys - agresyvus sportas. Jūsų komandos gretose yra advokatas, žaidė net kunigas. Kaip žmonių charakteris pasikeičia ant ledo? Charakteris nesikeičia, jie netampa agresyvūs. Kaip pati minėjote, pačio ledo ritulio žaidimo specifika yra šiurkštesnė, nei kitų sporto šalų, todėl aikštelėje gali visko pasitaikyti. Jei mušamės, tai ne dėl to, kad iš prigimties esame agresyvūs, mes tiesiog neleidžiame mūsų stumdyti. Nesame tie, kurie nusisuka ir žaidžia toliau. Aišku, tarpusavyje konfliktų nevyksta. Jei ir pasitaiko nesklandumų treniruočių metu, visa tai paliekame ant ledo. Grįžę į persirengimo kambarį paspaudžiame vienas kitam ranką ir gyvename draugiškai toliau. Komandoje atmosfera itin gera, visi puikiai sutariame.
O kaip keičiasi žaidimas, kai ant ledo pasirodo moterys? Jų yra "Hockey Punks" gretose. Su jomis, be abejo, elgiamasi švelniau. Taisyklių lyčių klausimu ledo ritulyje nėra.
Gaila, kad Lietuvoje nėra nė vienos moterų ledo ritulio komandos. Jei tokia atsirastų, ji automatiškai taptų nacionaline rinktine. Reikėtų bent 20 merginų, kurios turėtų laiko nuolat treniruotis. Bėda ta, kad merginas sunku sudominti. O jos galėtų susimąstyti – čiuožimas figūrai dailinti yra vienas iš geriausių būdų!
Ar su tokia veiklos gausa randi laiko asmeniniam gyvenimui? (Nutilo)... visaip atsitinka gyvenime. Tačiau žinau, kad negalima specialiai atiminėt laiko iš šeimos. Esu dėkingas savajai, kuri geranoriškai žiūri į mano užsiėmimus. Kai būna galimybė, visuomet palaiko ir ateina į varžybas. Po sezono stengiamės planuoti keliones kartu.
Na ir galiausiai, tai kodėl gi jūs „Hockey Punks“? Šis pavadinimas jau buvo sugalvotas trenerių, mes jį tik perėmėm. Nepaisant to, "Hockey Punks" puikiai atspindi šios komandos būdą ir požiūrį. Laviruojama tarp dviejų šių žodžių, kartais viršų paima punk, kartais hockey – balanso paieškos vis dar vyksta. Gal todėl ir skiriamės nuo kitų: esame laisvesnė, linksmesnė ir tikrai triukšmingesnė komanda, visuomet sulaukiame žiūrovų. Tuo labai džiaugiamės.
Ieva Staponkutė
