- Kaip vyksta pasiruošimas „Collision Fights“ turnyrui?
- Nesenai dalyvavau KOK turnyre „Siemens“ arenoje, praėjo vos kelios savaitės, todėl dabar vis dar ilsiuosi, tačiau poilsis truks neilgai, nes reikia ruoštis „Collision“ turnyrui. Pasiruošimas vyksta taip pat kaip ir visada! „Sparta Gym“ komandoje yra kietų kovotojų, tenka ruoštis su jais, dėl to kylame tik aukštyn.
- Esi tėtis ir vyras. Ar šie faktai kiek nors pakeitė tavo charakterį, galbūt, požiūrį į kovas?
- Esu tėtis ir labai tuo didžiuojuosi, man labai smagu grįžus namo rasti dvi besišypsančias gražuoles, dingsta ir visas nuovargis po sunkios dienos. Požiūris į kovas nepasikeitė, vis tiek taip pat noriu kuo kietesnių varžovų, kuo daugiau kovų, nes darau tai, kas man patinka. Charakterio atžvelgiu tapau atsakingesnis, nes pirmiausia reikia rūpintis šeima, o tik po to savo reikalais, dėl to ir laiką reikia skirstyti nuo šiol kitaip.
- Apie ką svajoja Henrikas Vikšraitis, apie kokią karjerą?
- Visi kovotojai privalo turėti svajonių, tai stumia į priekį, neleidžia užmigti laimėjus vieną ar dvi kovas ir galvoti, kad esi kiečiausias. Visada yra kietesnių, dėl to reikia dirbti, lieti prakaitą ir stengtis. Žinau, kad tai atsiperka. Laimi tas, kuris labiau to nori per kovą ir prieš ją. O mano svajonės paprastos, noriu pripažinimo, noriu įrodyti, kad esu vertas kovoti su stipriausiais pasaulio kovotojais, toliau arsiu galvodamas, kad ši svajonė kažkada išsipildys.
- Su kuriuo kovotoju vyktų tavo gyvenimo kova?
- Skambios pavardės, kurios dabar pačioje viršūnėje! Nesvarbu, kuris iš tų kovotojų susiremtų su manimi, svarbu, kad kova būtų kieta ir nuožmi, ir apie kuria visi kalbėtų ir žinotų. Kiekvienas nori šlovės ir pripažinimo, tik aš dar labiau.
- Esi kilęs iš mažo Suvalkijos miestelio – ar žinai paslaptį, kaip nepasiduoti didelio miesto vilionėms? Juk ne vienas yra čia paslydęs ir pametęs sportą pakrūmėse?
- Paprastumas - tai geriausia savybė. Kai vaikystėje neturėjai to, ką turėjo kiti nuo mažens, ar galėjo gauti vos paprašę , imi vertinti viską, ir būti dėkingų už gerumą draugams, kurie buvo pavyzdžiu nuo mažens. Manau teisingiausias receptas yra susirasti tinkamą pavyzdį, kurio pėdomis gali sekti. Tokia mano paslaptis.
- Tau pačiam buvo prikabinta stilingiausio kovotojo etiketė, tačiau jau dabar matome, kad tavo pėdomis žengia ir dalis kitų kovotojų – džiaugiesi dėl to?
- Žinoma, smagu kad kažkam gali būti pavyzdžiu, tikiuosi paskatinsiu ne tik būti solidžiu, tvarkingu, ir stilingu, norėčiau, kad ir sporte būčiau kažkam pavyzdys, tai geriausias atlygis.
- Kaip manai, kuria linkme Lietuvoje žengia K-1?
- Manau teigiama, nes vyksta daugiau turnyrų, atsiranda daugiau klubų, žmonės vis labiau domisi šia sporto šaka. Tikiuosi kuo toliau, tuo susidomėjimas tik augs . Bet, kad plauktume į gilesnius vandenis, dar reikia daug nudirbti, visų pirma reikia būti geru kovotoju, antra ,reikia dalyvauti profesionalų varžybose, tačiau Lietuvoje jos vyksta retai ir honoraras ne toks, koks norisi, tai nemotyvuoja kovotojų sportuoti toliau ir siekti dar aukštesnių rezultatų.
