Ši proktologinė liga pasireiškia tokiais simptomais, kaip analinės išskyros, niežėjimas, deginimas išangės srityje, tiesiosios žarnos prolapsas arba kraujavimas. Išskiriamos kelios rizikos grupės, kurios turi didesnę riziką susirgti hemorojumi.
Didžiausia rizika – nėščioms
Didelė hemorojaus rizika kyla nėštumo metu arba po jo – paplitimas tarp nėščiųjų svyruoja nuo 25 proc. iki 35 proc. Iš jų 85 proc. nėščiųjų patiria hemorojaus simptomų trečiame nėštumo trimestre.
Vis dėlto, specialistai ramina, kad hemorojus nėštumo metu – natūralu, kadangi augant vaisiui kraujo tekėjimas iš mažojo dubens prastėja, didėjanti gimda pradeda spausti žarnyną, kraujagysles, taip išangėje sutrikdoma kraujotaka, kas ir iššaukia hemorojaus atsiradimą.
Rizika gyvenantiems pasyvų gyvenimo būdą
Gyvenant pasyvų gyvenimo būdą mažas judrumas, ilgos valandos sėdimo darbo ir pasyvus laisvalaikio leidimas yra vienos dažniausiai pasitaikančių hemorojaus atsiradimo priežasčių jauname amžiuje. Ilgas sėdėjimas nekeičiant sėdimos pozicijos skatina dubens srityje esančių kraujagyslių kraujo nutekėjimo sutrikimus. Vykstant šiems procesams hemorojiniai mazgai didėja ir taip išsivysto hemorojus.
Taip pat didesnė rizika susirgti hemorojumi yra ir tiems, kurių kūno masės indeksas yra didelis. Tokiems žmonėms dėl didelio svorio užspaudžiamos kraujagyslės, esančios išangėje ir storojoje žarnoje, kas ir paskatina hemorojaus atsiradimą.
Vyresnis amžius ir paveldimumas
Žinoma, didesnė rizika susirgti hemorojumi atsiranda ir vyresniame amžiuje, kuomet sulėtėja kraujotaka ir gyvenimo būdas tampa lėtesnis.
Didelę reikšmę hemorojaus atsiradimui gali turėti ir paveldimumas, tačiau tai priežastis, kurios kontroliuoti negalime.
Vis dėlto, stengiantis gyventi aktyvų gyvenimo būda, laikytis tinkamos mitybos: valgyti daug skaidulinių medžiagų turinčių produktų bei kasdien geriant pakankamą kiekį vandens kiekvienas galime sumažinti hemorojaus atsiradimo riziką.
