Šiandien spalio 6d. Santariškių klinikų hematologai pristatė žiniasklaidai 15 metų atliekamo tyrimo apie kraujo vėžio Lietuvoje dinamiką bei gydymą, rezultatus. Lietuvoje tokio tyrimo dar niekas nebuvo atlikęs. Spaudos konferencijoje dalyvavo LR SAM viceministrė Nora Ribokienė, VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius, Onkohematologinių pacientų draugijos pirmininkė Dalia Bielskytė ir sėkmingą gydymą gaunanti pacientė Jūratė.
Sveikatos politikė: dabar vaistų turėtų pakakti visiems onkohematologiniams ligoniams
Pasak SAM viceministrės Noros Ribokienės, onkologinės ligos yra viena iš prioritetinų sveikatos politikos sričių. Ypatingas dėmesys skiriamas onkohematologijai, nes kraujo vėžiu sergantys ligoniai – dažniausiai jauni, darbingo amžiaus žmonės. Lietuvoje įvairiomis kraujo vėžio formomis kasmet suserga 16 tūkstančių žmonių, atrandamos kitos onkologinės šios ligos formos „Taigi problemos reikšmingumas – akivaizdus“. – sakė sveikatos politikė. – „Tačiau statistika ne tik bauginanti, bet ir raminanti – per 15 metų mirtingumas sparčiai mažėja, jei lyginant su 2000, 2001 metais iš dešimties sergančių ne Hodžkino limfoma mirdavo trys, tai dabar jau iš dešimties – vienas. Sutikdama, kad ir tas skaičius neleidžia nuleisti rankų, Nora Ribokienė pažadėjo, kad SAM vadovybė ir toliau stengsis, kad šioje srityje viskas būtų daroma ir ligos prevencijos ir sėkmingo gydymo srityse.
Kalbėdama apie teigiamų pokyčių priežastis vicemininstrė pažymėjo ir mūsų medikų kvalifikaciją, ir naujas progresyvias diagnostikos bei gydymo galimybes. „Be abejo didelis yra ir pacientų organizacijų, bei kitų bendradarbiaujančių institucijų indėlis“. – sakė pranešėja. – „Dar noriu pabrėžti ir pačio sergančiojo norą pasveikti, bei pozityvų, optimistiškai nuteikiantį žiniasklaidos darbą“.
„Be abejo, onkologijoje svarbiausia yra gydymas, kuris iš tiesų yra brangus ir jei žmogui pačiam reiktų įsigyti tuos medikamentus, jam tai būtų per sunku. Todėl tokio tipo inovatyviems medikamentams yra organizuotas centralizuotas pirkimas. Per 8 metus lėšos tokiems pirkimams išaugo 10 kartų, o lyginant su 2008 m, padidėjo 20 –čia milijonų. Tai sako, kad tokių žmonių kuriems reikia adekvataus gydymo garantijos pasveikti žymiai padidėjo. Ir jei anksčiau tekdavo galvoti kam skirti vaistą, nes reiktų kažkam jo nebeduoti, dabar vaistų turėtų pakakti visiems onkohematologiniams ligoniams. Tai gera žinia, todėl tikimės, kad po kurio laiko matysime dar geresnius sveikimo rezultatus“. – optimistiškai baigė sveikatos viceminininstrė Nora Ribokienė.
Gyd. onkohematologas: profilaktškai „ieškoti“ kraujo vėžio nereikia
Prof. Laimonas Griškevičius apžvelgamas detalaus epidemiologinio tyrimo, kuris prasidėjo prieš 15 metų ir dabar dar vis tebesitęsia, analizę, plačiau kalbėjo apie labiausiai paplitusias kraujo vėžio formas – ne Hodžkino limfomą (NHL) ir Lėtinę mieloleukemiją (LML). Viso piktybinės kraujo ligos yra suskirstytos į 7 grupes. Pristatydamas šias dvi formas, profesorius pabrėžė, kad kitų formų analizės duomenys yra panašūs.
15 metų atliekamo tyrimo išvadose matome, kad nors naujai NHL susirgusių pacientų skaičius didėjo, o naujai susirgusių LML nekito, mirusiųjų nuo abiejų formų dalis ryškiai sumažėjo, bei pagerėjo visų amžiaus grupių NHL pacientų išgyvenamumas. Pradėjus šalia įprastų gydymo būdų taikyti imunoterapiją, bei modernius diagnostikos metodus pasveikimo tikimybė viršija 80 proc. net ir sergant išplitusia NHL, tokie pat skaičiai ir sergančiųjų LML.
„Pacientas gaunantis modernų kompleksinį gydymą, gyvena normalų gyvenimą, jis niekuo nesiskiria nuo sveikų žmonių“. – pabrėžė Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas. Jis paaiškino, kad kraujo vėžio gydymas susideda iš bazinio gydymo – chemoterapijos, šalia taikoma imunoterapija, ypatingais atvejais – atliekama kaulų čiulpų transplantacija.
Informacija sveikiems: limfomą galima įtarti ir atliekant profilaktinius kraujo tyrimus, tačiau pasak profesoriaus, diagnozuoti ligą galėtų tik hematologai pagal kaulų čiulpų mėginį. Medikas nerekomendavo profilaktiškai darytis kraujo vėžio tyrimų, siekiant kuo anksčiau išaiškinti ligą, pabrėždamas, kad tai visgi yra reta liga ir tokie veiksmai neturi įtakos paciento išgyvenamumui.
Naujo tikslingo gydymo galia
Prieš dešimt metų limfomą standartiškai gydydavo chemoterapiniais vaistais. Kai kuriais atvejais, taikydavo spindulinį gydymą, tačiau gauti rezultatai netenkino nei pacientų, nei gydytojų. Imta ieškoti naujų efektyvesnių limfomos gydymo būdų. Žinant, kad liga veikia specifines imunines ląsteles, buvo surastas būdas kaip su tuo kovoti – sukurta biologinė terapija, kuri naikina vėžines ląsteles ir stimuliuoja natūralią organizmo apsaugą. Šie vaistai padarė perversmą vėžio gydymo istorijoje, o pritaikius juos klinikinėje praktikoje, atsirado galimybe ne tik kontroliuoti bet ir visiškai išgydyti vėžį. Šiandien ši efektyvi terapija prienama didžiajai daliai sergančiųjų, kas ženkliai pagerino gydymo rezultatus.
Kaip sakė Onkohematologinių pacientų draugijos pirmininkė Dalia Bielskytė, rezultatas akivaizdus – Santariškių hematologų atlikti tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad mirtingumas nuo kraujo vėžio Lietuvoje mažėja. „Juk už kiekvieno profesoriaus paminėto skaičiaus stovi žmogus“. – sakė save šios ligos dinozaure vadinanti D. Bielskyte, priminė, kad spalio 15 d. šeštą kartą minima Pasaulinė limfomos diena, kuri dabar, pasak jos, jau turėtų būti ne minima, o švenčiama, nes gerų žinių yra tikrai daug. Pacientų atstovė padėkojo medikams ir paragino tyrimą tęsti, kad matytume dar geresnius rodiklius, žiniasklaidai už aprašytas istorijas su laiminga pabaiga.
O kraujo vėžiu serganti pacientė Jūratė patvirtino visiškai pasitikinti moderniuoju gydymu, gydytojų atsidavimu bei kompetencija. „Ne vien tai svarbu, kad yra geros gydymo priemonės ir galimybes, svarbu, kieno rankose jos yra“. – sakė Santariškių stacionare besigydanti moteris. – „Todėl nieko nebijau, nes tikiu, kad viskas bus gerai “.
Spaudos konferencijos pabaigoje žurnalistai buvo pakviesti į Santariškių kraują centrą tapti potencialiais kaulų čiulpų donorais.
