Siūlome pažintį su maža, bet labai draugiška Havajų lietuvių bendruomene, tarp narių yra ir profesorių, ir krepšininkų.
Dažnas iš mūsų svajoja kada nors aplankyti “rojų Žemėje” - Havajus (Hawaii) ir praleisti ten bent kelias dienas atostogų. Tačiau apie nuolatinį gyvenimą šiose egzotiškose Ramiojo vandenyno salose, kurias nuo žemyno skiria net penkių valandų kelionė lėktuvu, turbūt nė pagalvoti nedrįstumėt? O, pasirodo, kad tam pasiryžęs lietuvis čia neliktų vienišas: Havajuose, kaip ir visuose pasaulio kampeliuose, taip ir čia, ne tik atostogauja, bet ir gyvena mūsų tautiečiai.
Sulaukia ir svečių iš Lietuvos
Kadangi tenykštės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė šiomis dienomis vieši pas Lietuvoje gyvenančius tėvus, “įvadą į lietuvių gyvenimą Havajuose” mums duoda jos vyras, dr. Audrius Aglinskas.
“Mūsų bendruomenė nedidelė - į kasmet rengiamus Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimus čia susirenka 20-30 žmonių. Daugiausiai tai nuolat Havajuose gyvenantys lietuviai, bet būna, kad minėjime apsilanko ir 2-3 mėnesiams per žiemos sezoną atvykę “pasišildyti” iš kitų miestų lietuviai arba trumpesniam laikui čia paatostogauti užsukę. Siunčiame pakvietimus ir kitose salose (minėjimas vyksta Oahu) - Didžiojoje bei Maui - gyvenantiems lietuviams, bet jie dažniausiai neatvyksta - per brangu skristi. Kaip surandame adresus? Ogi, pavyzdžiui, per laikraščius - čia yra keletas studentų krepšininkų iš Lietuvos, apie kuriuos laikraščiai rašo,” - pasakoja dr. A. Aglinskas.
Na, o, pavyzdžiui, šįmet Vasario 16-osios minėjime dalyvavo ir trys svečiai iš Lietuvos. Tai trys medikai, Havajuose keletą savaičių viešėję Havajų universiteto profesoriaus Johnas Starkaus ir minėtų Aglinskų kvietimu. Tai Stasys Gendvilis, Kauno apskrities 3-ios ligoninės direktorius, Vida Gendvilienė, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto membranų biofizikos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja ir Danguolė Zablockaitė, to paties universiteto vyr. mokslo darbuotoja. Svečiai minėjimo metu papasakojo apie medicinos būklę Lietuvoje, sveikatos apsaugos sistemą ir jos problemas.
Na, o tradiciškai tokių minėjimų metu į išnuomotą salę susirinkę Havajų lietuviai išklauso pranešimo apie padėtį Lietuvoje, diskutuoja, vaišinasi atsineštomis gėrybėmis (tarp kurių, sako, būna ir japoniškų patiekalų, mat lietuviai į minėjimą, žinoma, atsiveda ir savo kitataučius sutuoktinius), gieda Lietuvos himną. Beje, per susibūrimą čia kabo ne dvi, kaip įprasta JAV lietuvių renginiuose, bet trys vėliavos - JAV, Lietuvos ir Havajų.
Gyvenimas “plantacijose”
Minėti Audrius ir Elena Aglinskai Havajuose gyvena jau apie dvidešimt metų. Kartu su savo septyniolikmete dukra Vaiva jie įsikūrę Kaneohe gyvenvietėje, vienos iš 8 pagrindinių Havajų salų Oahu, kurioje yra ir šios JAV valstijos sostinė Honolulu, rytinėje pakrantėje. Pasiteiravus, kodėl jų gatvė turi tokį įdomų pavadinimą (Haiku Plantations Drive), dr. A. Aglinskas papasakoja, kad šioje vietovėje yra apie šimtas namų, kurių kiekvienas turi maždaug po vieną hektarą žemės - taigi ši vieta tikrai primena “plantacijas”. Iš čia atsiveria gražus reginys į kalnus, tačiau vandenyno nesimato - iki jo apie mylia.
Įdomu, kokie likimo vingiai buvusį čikagiškį atvedė į salas, kvepiančias gėlėmis? Pasirodo, dėl to “kalta” pašnekovo profesija: baigęs medicinos studijas Čikagoje, gydytojas A. Aglinskas tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne. Iš pradžių metus praleido Naujajame Londone (Konektikutas), o vėliau gavo paskyrimą dirbti Havajuose, kur ir įsikūrė ilgesniam laikui.
Tuo tarpu Havajų LB apylinkės pirmininkė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, profesionali folkloristė, anksčiau gyveno ir dirbo JAV sostinėje Vašingtone. Su būsima žmona dr. A. Aglinskas susipažino slidinėdamas Kolorado kalnuose, na, o likimas lėmė jų šeimai ilgesniam laikui įsikurti rojaus salomis vadinamuose Havajuose. Ko gero, lietuviai nuoširdžiai mėgaujasi gyvenimu čia? “Žinote, Elytė mieliau gyventų Lietuvoje ar kur nors Čikagoje, - netikėtai atskleidžia savo žmonos norus pašnekovas. - Ji tikrai pasiilgsta bendravimo su lietuviais”.
Pirmuosius lietuvius subūrė per skelbimą laikraštyje
Tad visai nekeista išgirsti, kad būtent Elena Aglinskienė, vietos lietuvių maloniai vadinama Elyte, čia jau dvi dešimtis metų kasmet organizuoja Vasario 16-osios paminėjimui skirtą negausaus tautiečių ratelio susibūrimą.
Pasak dr. A. Aglinsko, tokių Havajų lietuvių susibūrimų pradininkas buvęs Edas Mitchellas (Mačiulis), anksčiau gyvenęs Čikagoje ir čia turėjęs restoraną. Jau vien to restorano pavadinimas išdavęs savininko jausmus Havajams - “Diamond Heads” (taip vadinasi vienas garsiausių Havajų užgesęs vulkanas). Tad nenuostabu, kad šis žmogus galiausiai apsigyveno Havajuose ir čia vieną dieną vietos amerikietiškame laikraštyje paskelbė, kad kviečia susiburti lietuvius. Tai buvo maždaug prieš 30 metų.
Nuo to laiko tarp Havajų lietuvių gyvuoja tradicija bent kartą metuose susitikti. Dr. A. Aglinsko prisiminimu, išskyrus kasmetinius Vasario 16-osios minėjimus, čia 1991 metais yra vykę keletas tautiečių mitingų dėl Lietuvos valstybės pripažinimo, o paskutinis “papildomas” masiškesnis tautiečių susibūrimas čia buvo bemaž prieš dešimtmetį, kai Havajuose sustojo aplink pasaulį plaukusi jachta iš Lietuvos “Laisvė”. Tuomet vietos lietuviai laivo įgulai suorganizavo sutikimą ir priėmimą.
Kokie keliai veda į Havajus?
Įdomu buvo susipažinti dar su keletu Havajų lietuvių, gyvenančių čia ne taip jau seniai, ir išgirsti, kokie likimo posūkiai juos atvedė į šias salas. Paaiškėjo, jog tie keliai - patys įvairiausi: į Havajus lietuvius atveda mokslas, meilė, darbas ir net... sportas.
Biofizikė dr. Regina Mačianskienė antrus metus dirba Havajų universitete, “Pacific Biomedical Research Center”, pagal mokslininkų "pasikeitimo programą” ("Exchange visitor"). Į Havajus ji atvyko dviems metams kartu su savo vyru Henriku, o Lietuvoje dar liko dvi dukrytės - Kristina, gavusi edukologijos bakalauro laipsnį Kauno technologijos universitete bei toliau studijuojanti tarptautinį verslą ir administravimą, bei Kauno medicinos universiteto studentė Diana.
Beje, prieš tai mokslininkė trejus metus dirbo Belgijoje, o atvykimą į Havajus lėmė pažintis su jau minėtu Havajų universiteto profesoriumi Johnu Starkumi. Regina pasakoja: “Su prof. J. Starkumi susipažinau 2002 metais kasmetiniame Biofizikų kongrese, vykusiame San Franciske. Tuo metu ir gavau pakvietimas padirbėti Havajuose, jo vadovaujamoje laboratorijoje. Po to dar sekė susirašinėjimai, kol galiausiai mano kandidatūra buvo pateikta konkursui mokslininko pozicijai (Assistant Research Professor) užimti.”Mokslininkų bendrai vykdomas projektas - miokardo kanalų struktūros funkcijų tyrimas.
Nereikia nė klausti - Havajai pašnekovei, žinoma, patinka. Ir nors darbo dienomis ji nemato ištisus metus meiliai kaitinančios saulutės (laboratorijoje nėra langų!), tačiau bent jau savaitgalius praleidžia puikiai - važiuoja į paplūdimį, lauke kepa kepsnius. Ir vis kartu su lietuviais, kurių čia nors ir nėra daug, tačiau visi, pasak Reginos, labai draugiški. “Mes net “lietuvių pliažą” čia turime. Tai Vaimanalo paplūdimys, kur aplinka labai panaši į Lietuvos pajūrį. Čia auga spygliuočiai, smėliukas kaip Nidoje, nėra turistų - labai puiki vieta”, - pasakoja mokslininkė.
Tuo, kad laisvalaikį Havajų lietuviai tikrai mėgsta leisti kartu, įsitikiname vakare paskambinę Reginos vyrui Henrikui. Pasirodo, lietuvaičių kompanija leidžia laiką krepšinio varžybose, kur susirinko palaikyti dar vieno savo tautiečio - Havajų universiteto studijuojančio ir jo krepšinio komandos sudėtyje rungtyniaujančio Audriaus Pečiuko. Beje, Audriaus brolis Vaidotas taip pat yra krepšininkas, tik atstovauja kito universiteto “Hawaii Pacific University” komandą.
Į salas - paskui oranžinį kamuolį
Tai štai tie krepšininkai, apie kuriuos kalbėjo dr. A. Aglinskas! Pasirodo, į Havajus studijuoti ir žaisti krepšinio jau keletą metų iš eilės kasmet atvyksta bent po porą lietuvių studentų. Kaip taisyklė, tai daugiausiai Teksaso valstijoje esančio Weatherford koledžo absolventai.
Pirmieji, “pramynę” kelią “Lietuva-Texas-Hawaii”, buvo krepšininkai Nerijus ir Dainora Puidos. Kaip papasakojo Nerijus, susituokę su Dainora dar Teksase, jie jau po mėnesio buvo Havajuose. Tai buvo 1999-ieji. “Mus “rekrutino” įvairūs JAV universitetai, taip pat ir Havajų. Atvažiavome pasižiūrėti, patiko ir pasilikome. Kitąmet čia atvažiavo mano draugas Mindaugas Burneika, dabar rungtyniaujantis Rusijos aukščiausioje lygoje (Sankt Peterburgo “Spartak”), vėliau - ir kiti”, - pasakoja Nerijus.
Havajų universitete baigęs tarptautinio verslo ir vadybos magistrantūros studijas Nerijus, nors ir baigė savo kaip krepšininko karjerą (neberungtyniauja ir Dainora), tačiau nusprendė pasilikti Havajuose. Šiuo metu jis dirba didelėje finansinėje kompanijoje, o žmona - turizmo srityje.
Klausėme pašnekovo, ar gyvenimas tokiame rojaus kampelyje kaip Havajai turi kokių nors trūkumų. “Žinoma, yra ir trūkumų. Čia brangus pragyvenimas, mažesni atlyginimai, o svarbiausia - esame labai toli nuo visko. Juk skrydis iki žemyno užtrunka net 5 valandas! Tačiau prie visko prisitaikai”, - pasakojo Nerijus.
Beje, ištisus metus gyvendami viename iš poilsiautojų geidžiamiausių žemės vietų, lietuviai savo atostogas stengiasi praleisti kur nors kitur: Nerijus su Dainora skrenda į Kaliforniją, Las Vegasą, Teksasą ar galų gale pas draugus į Čikagą. O ar neapsiilgsta amžinos vasaros krašte lietuviams taip įprasto sniego, kuris dengia žemę tėvynėje kone pusę metų? “Na, kokiai savaitei būtų gal ir nieko, bet ne ilgiau. Šalčių nesiilgim”, - atremia klausimą pašnekovas.
“Atvažiuokit į Havajus!” - atsisveikindamas kviečia Nerijus Puida. Tad iki pasimatymo gėlėmis kvepiančioje saloje, kur, pasirodo, besisveikindamas gali išgirsti ne tik havajietišką “Aloha”, bet ir “Labas”.
Už pagalbą rengiant šį straipsnį ypač dėkojame dr. Reginai Mačianskienei.
