Giedrė Sankauskaitė
Technologijų pažanga, arba globalizacija, pradėjo keisti ilgai versle vyravusias normas.
Pamažu pereiname prie verslo praktikos, kuri gali pateikti unikalų ir kartu vertingą produktą. Svarbūs tampa ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos reikia paskirstyti taip, kad būtų pasiekiamas didžiausias našumo lygis. Taip mano Baltic Management Institute (BMI) vizituojantis profesorius, Harvardo verslo mokyklos dėstytojas Robertas Austinas. Jį kalbino savaitraštis „Ekonomika.lt“.
Kaip verslas keičiasi šiomis dienomis? Kokias tendencijas įžvelgiate? Vos tik įvyko pramonės revoliucija, vadovai nuolatos bando suprasti, kokiais būdais pasiekti geriausius rezultatus, dirbti efektyviai. Taip atsirado tam tikri principai, kuriais remiantis galima dirbti sėkmingai, kelti pragyvenimo lygį šalyse. Geografija versle vis labiau praranda reikšmę. Kompanijos konkuruoja, nesvarbu, ar yra iš tos pačios šalies, ar ne. Mažėja geografijos reikšmė, transportavimo išlaidos. Kitas veiksnys – paprasta, pigi ir lengva komunikacija. Šiais laikais ypač paprasta bendrauti su žmonėmis, kompanijomis iš bet kurios pasaulio vietos. Šie pokyčiai sukuria ir naujų nepatogumų. Vienas iš jų – laiko skirtumas, skirtingos laiko zonos. Be to, vis dažniau kompanijoms konkuruojant ne nacionaliniu, o tarptautiniu lygmeniu, natūraliai plečiasi konkurencijos laukas. Dėl to vis sunkiau yra išsiskirti iš konkurentų ir pasiūlyti unikalų produktą ar prekę. Aštrėjanti ir stiprėjanti konkurencija pasireiškia ne tik tarp kompanijų, bet ir tarp darbuotojų. Tam įtakos turi ir didėjanti žmonių populiacija Žemėje. Yra daugybė žmonių, pasižyminčių išskirtiniu talentu. Pavyzdžiui, jeigu tu Kinijoje pasižymi talentais, kurie būdingi vienam iš milijono žmonių, vadinasi, yra dar šimtai kitų tokių talentingų asmenų, kuriems gebėjimai priskiriami vienam iš milijono. Tai paprasta matematika. Internetas taip pat prisideda prie pokyčių. Atsiranda vis daugiau programų, siūlančių mokymus internete. Daugėja ir nemokamų mokymo programų. Taip konkurencija tik stiprėja.
Gal galėtumėte išskirti svarbiausius principus, kuriais besivadovaudamos kompanijos varžosi tarpusavyje?
Galima varžytis dviem būdais, tačiau rekomenduotina pasirinkti vieną. Arba kompanijos savo produktus siūlo pirkti, nes jie yra pigiausi, kitaip tariant, siūlo mažiausią kainą tam tikroje rinkoje. Arba pabrėžia prekės kokybę. Nors atrodo labai paprasta, realybėje tai daug sunkiau pritaikyti. Dažnai kompanijos sumaišo šiuos būdus, nesusidėlioja prioritetų. Geriau apsispręsti ir koncentruotis ties vienu bruožu. Įdomus pavyzdys yra švedų baldų ir namų apyvokos prekių tinklas IKEA, nesenai atidaręs savo pirmąją parduotuvę ir Vilniuje. Jo strategija išsiskiria tuo, kad bandoma pabrėžti ir pigumą, ir prekių išskirtinumą, stilingumą. Kalbant apie produktų ar paslaugų pigumą, šioje srityje iš tiesų labai sunku konkuruoti. Visada atsiras rinkų, kuriose tas prekes galima pagaminti mažesnėmis sąnaudomis, kur darbo jėga yra pigesnė. Čia matome aiškų lyderį – Kiniją. Būtent dėl to vis didesnis dėmesys skiriamas produktų išskirtinumui.
Kaip kelti produkto vertę, kad ji didintų pardavimo skaičių?
Yra daugybė būdų ir daug vertės, kaip sąvokos, supratimo variantų. Vienas iš būdų – kompanijos bando padidinti savo produktų pardavimą, kartu su jais kurti pasakojimus, kurie pamažu žmonėms asocijuotųsi su tais produktais. Dažnai šiam tikslui pasiekti naudojama mada, stilius. Produktai tampa mada. Puikus pavyzdys – „Apple“ produkcija. Jos įsigydamas žmogus tarsi įgauna tam tikrą statusą, išsiskiria iš kitų. Svarbu atminti, kad žmonės, įsigydamas tam tikrą produktą, nori tapti išskirtiniai.
Kokių klaidų dažniausiai daro verslininkai?
Verslininkai dažnai mano, kad inovacijos yra vienintelis būdas produktyvumui ir efektyvumui kelti. Jos labai daug kainuoja, be to, gali neatsipirkti. Sakyčiau, per mažai orientuojamasi į produktų kokybę, jų vertės kėlimą. Todėl labai svarbu yra susidėlioti ir išsiskirti prioritetus bei kuo įmanoma tiksliau planuoti savo veiklą. Rodos, elementari tiesa, tačiau dažnai pamirštama, kad kuo tiksliau suplanuosite savo veiklą, tuo labiau sumažės tikimybė padaryti klaidų. Juk kuo vėliau klaida atrandama, tuo daugiau sąnaudų reikės ja ištaisyti.
