Neilgai trukus po to, kai Afganistano prezidentas Hamidas Karzai pareiškė, jog galimo Pakistano ir JAV karinio konflikto metu jo valstybė palaikytų pakistaniečių pusę, oficialusis Vašingtonas išreiškė nusivylimą ir smarkų nepasitenkinimą tokia Karzai pozicija. Kaip praneša „Guardian.co.uk“, JAV tokius Karzai žodžius įvertino kaip šio politiko nedėkingumo ir dviveidiškumo išraišką.
Duodamas interviu didžiausiai Pakistano palydovinei televizijai „Geo Television“, pridėjęs ranką prie širdies Karzai pareiškė, kad Pakistano ir JAV karinio konflikto atveju Afganistanas besąlygiškai paremtų savo kaimyninę valstybę. Šie žodžiai buvo išsakyti praėjus vos keletui valandų nuo oficialaus JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizito Afganistane.
Tokie Karzai pareiškimai supykdė ne tik JAV, bet ir paties Afganistano pareigūnus. Afganai šiuos Karzai žodžiai palaikė veidmainiavimu, teigdami, kad oficialiojo Kabulo ir Pakistano santykiai yra toli gražu ne patys geriausi. JAV ambasada Kabule laikosi pozicijos, jog šiuos Karzai žodžius turėtų paaiškinti afganų vyriausybė. Kita vertus, JAV ambasados atstovas Gavinas Sundwallas pasistengė šiek tiek nuraminti įkaitusias aistras. „Tai nereiškia kažkokio tarpusavio susipriešinimo. Manau esmine problema išlieka bendro požiūrio į regiono problematiką radimas – tinkamas teroristų ir sukilėlių atakų prieš pakistaniečius, afganus ar amerikiečius vertinimas išlieka svarbiausiu iššūkiu mums visiems“, - diplomatiškai kalbėjo Sundwallas.
Specialistai Karzai žodžius vertina kaip mėginimą sušvelninti įtampą afganų ir pakistaniečių santykiuose. Tokia įtampa buvo dar labiau išaugusi po Afganistano ir JAV strateginės karinės sutarties iniciavimo. Anot ekspertų, savo pasisakymu Karzai tiesiog norėjo nuraminti pakistaniečius, jog šis susitarimas neturės jokių neigiamų padarinių Pakistanui.
Be to, Karzai pareiškimas interpretuojamas kaip veikiau vien retorinis gestas, nei realios karinės pagalbos pasiūlymas Pakistanui. Tuo labiau, jog JAV ir Pakistano santykiai dar nėra tokios katastrofiškos būklės, jog artimiausiu metu galėtų kilti karas tarp šių valstybių.
Paskutinio savo vizito Afganistane metu Clinton patikino, jog JAV neketina pasiųsti savo karinių dalinių į Pakistaną, nepaisant to, jog šių valstybių pozicijos dėl Afganistano taikos proceso įgyvendinimo iki galo dar nėra suderintos. „Jau pasiekėme 90% ar 95% sutarimą su Pakistanu dėl kaimyninio Afganistano taikos proceso įgyvendinimo priemonių. Turime iki galo suderinti savo tikslus ir tam yra parengtas veiksmų planas, užtikrinantis, jog mūsų veikimas kartu būtų maksimaliai efektyvus“, - aiškino Clinton.
Pastaroji Clinton pozicija yra kiek nuosaikesnė anksčiau jos išsakytiems teigiamas, jog JAV imsis vienašališkų veiksmų, jei Pakistanas ir toliau nesusitvarkys su Šiauriniame Vaziristane veikiančiomis ir Talibaną remiančiomis Haqqani grupuotėmis.
Karzai, kuris kaip įmanydamas stengiasi užsitikrinti savo politinę ateitį dar iki galutinio JAV pajėgų pasitraukimo iš Afganistano 2014 metais, yra itin reikalinga Pakistano pagalba kovoje su Talibano atstovais. Tuo tarpu Clinton savo paskutinės viešnagės Pakistane metu aukščiausiuosius valstybės pareigūnus perspėjo, jog jie privalo imtis neatidėliotinų veiksmų kovoje su Haqqani grupuotėmis. Teigiama, kad Clinton pareikalavo Pakistaną priversti Talibaną remiančias grupuotes pradėti taikos derybas arba savo nuožiūra nukauti joms vadovaujančius lyderius. Be to, Clinton pareiškė, jog priešingu atveju Pakistanas turės pats užtikrinti, jog JAV galės susitvarkyti su Haqqani klanu savarankiškai.
Paskutiniuoju metu Karzai politiniai veiksmai Pakistano atžvilgiu būdavo gana prieštaringi – nuo draugiškų santykių palaikymo iniciavimo iki netikėto tarpusavio priešpriešos didinimo. Iš pradžių Karzai deryboms į Kabulą pasikvietė aukščiausius Pakistano pareigūnus, bet jau tuoj pat po šio susitikimo nuskrido į Naująjį Delį pasirašyti strateginės partnerystės sutarties su Indija. Pastarasis Karzai žingsnis pakistaniečių buvo įvertintas kaip Pakistano išdavystė. Tuo tarpu dabar ir vėl panašu, kad Karzai mėgina įgyti oficialiojo Islamabado prielankumą - greičiausiai tam, jog būtų paspartintos derybos su Talibano atstovais. Specialistų teigimu, gana dviprasmiški Karzai veiksmai Pakistano atžvilgiu tiesiog reiškia šio politiko mėginimus išlaviruoti tarp dviejų priešingų stovyklų: tų, kurie siekia kuo greitesnio Afganistano taikos proceso įgyvendinimo, ir tų, kurie nuolatos kaltina Karzai nuolaidžiavimu Pakistanui.