Su sveikatos apsaugos ministru Algiu Čapliku vakar susitikę onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ atstovai prašė didesnio valdžios dėmesio kraujo vėžiu sergantiems žmonėms - tiems, kurie galėtų gyventi, jeigu gautų jiems reikalingų vaistų.
Bendrijos „Kraujas“ pirmininkės Dalios Bielskytės teigimu, galimybių įveikti ligą yra, tačiau tam prieš ją reikėtų susivienyti ir pacientams, ir gydytojams, ir politikams, rašo „Respublika“.
Galimybė išgyventi yra
Lėtinė mieloleukemija (LML) - viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų. Ši lėtinė kraujo vėžio forma anksčiau baigdavosi mirtimi. Susirgusieji mieloleukemija gyvendavo maždaug 4 metus. Prieš kelerius metus šios ligos gydymo srityje įvyko perversmas - atsirado vaistų, padedančių visiškai sustabdyti ir kontroliuoti ligą. Žmonės, vartodami mieloleukemijos progresavimą stabdančius vaistus, ligos tiesiog nejaučia, yra darbingi.
Pasak VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojos onkologės Ritos Kviliūtės, LML išsivysto todėl, kad atsiranda genetinių chromosomų pokyčių. Ląstelės išsigimsta, tampa piktybinės, nekontroliuojamai auga ir dauginasi. Lėtinė LML stadija tęsiasi keletą metų. Vėžinės kraujo ląstelės tiesiog sunaikina žmogų.
Seniau pacientams buvo skiriami ne tokie veiksmingi vaistai, kurie laikinai pristabdydavo ligą ar sumažindavo simptomus, tačiau jos neišgydydavo. 10 proc. ligonių mirdavo per 2 metus, ir šis skaičius didėdavo apie 20 proc. kasmet. Vidutinis išgyvenamumas nuo LML diagnozavimo būdavo apie 4 metai. Visiškai ligą galėdavo išgydyti tik kaulų čiulpų transplantacija.
Tačiau šį gydymą daktarai galėdavo pasiūlyti tik jauniems, tinkamą donorą turintiems pacientams.
Šiuo metu LML gydymas patiria tikrą evoliuciją. 2001 m. šiai ligai gydyti patvirtintas vaistas imatinibas. Jis tapo kapsule, galinčia esant ankstyvoms stadijoms sustabdyti šį kraujo vėžį 90 proc. pacientų. Šis vaistas leidžia visiškai kontroliuoti ligą.
„Toks gydymas yra neabejotinai efektyviausias, naudojamas visų išsivysčiusių šalių pacientams, ir turi būti pradedamas vos nustačius ligą, - teigia R. Kviliūtė. - Imatinibo nepageidaujami poveikiai yra nedideli, sergantieji gyvena normalų, visavertį gyvenimą – tereikia kasdien išgerti vaistus ir kas kelis mėnesius apsilankyti pas gydytoją atlikti tyrimų“.
Gydytojos teigimu, daugelyje šalių atlikti ekonominiai tyrimai parodė, kad toks gydymo būdas, net ir įvertinus didelę kainą, yra ekonomiškai naudingas, nes pacientai išlieka darbingi, socialiai aktyvūs, jiems nereikia gulėti ligoninėje.
Vaistai – tik kas trečiam
Anot D. Bielskytės, bėda ta, kad gyvybes gelbstintį vaistą Lietuvoje gauna tik trečdalis pacientų, taigi yra galimybė padėti visiems, o padedama tik kas trečiam. Gaunantieji šiuos vaistus dirba, mokosi, o iš tų, kurie vaistų negavo, per porą metų apie 40 proc. jau paliko šį pasaulį, mat liga bėgant laikui ūmėja ir baigiasi mirtimi.
Lietuva yra viena paskutinių Europoje pagal tai, kaip sugeba savo pacientus aprūpinti vaistais. Kitose šalyse minėtų vaistų gauna visi šia liga sergantys ligoniai.
Vaistai nuo mieloleukemijos vienam pacientui kainuoja 10 tūkst. litų mėnesiui, arba 120 tūkst. litų per metus. Tai suma, kurią toli gražu ne kiekvienas gali pats sumokėti už vaistus.
Per metus LML suserga apie 40 žmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 ligonių. Iš jų tik 60 pacientų turi galimybę išgyventi. Medikai yra priversti spręsti, kam jų duoti, o kam - ne. Paprastai vaistų gauna arba jauniausi, arba tie, kurių liga tampa ūmi. Tuo tarpu vėžį reikia gydyti tada, kai liga diagnozuojama.
D. Bielskytės teigimu, onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ kiekvienais metais kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad vaistai būtų kompensuojami vis didesniam LML sergančių pacientų skaičiui. Šiokių tokių rezultatų yra, tačiau tai, ko jau pasiekta, jų netenkina.
„Sunku suvokti, kodėl turi mirti žmonės, kurie galėtų gyventi, - jiems tereikia vaistų. Esame įsitikinę, kad Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose valstybėse, vaistus turėtų gauti visi LML sergantys žmonės, kuriems jie gali išsaugoti gyvybes“, - sakė D. Bielskytė.
Aida Valinskienė
