Mokestis už vandenį, šildymą elektrą ar šiukšlių išvežimą nieko nestebina. Tačiau ką daryti, kai gauni sąskaitą už lietų? Laukti, kol paprašys susimokėti ir už orą, klausia „Respublika“.
Sostinės Šv.Stepono gatvės naujakuriai, sulaukę vos metus jų daugiabutį administruojančios bendrovės pasiūlymo susimokėti už lietų, buvo šokiruoti. Ne ką mažiau liko šokiruotas ir pats administratorius: UAB „Vilniaus vandenys“ reikalauja pinigų, grasina delspinigiais ir teismais.
Sutarties nėra – sąskaitas siunčia
Naujo daugiabučio administratorius, bendrovės „Vyroko eksploatavimo centras“ direktorius Sigitas Danilevičius nė nesitikėjo, kad vieną dieną jis ir jo administruojamo namo gyventojai vieną dieną taps absurdiško mokesčio įkaitais. Prieš kelias savaites UAB „Vilniaus vandenys“ atsiuntė sąskaitą už lietų.
Sąskaita lyg ir nedidelė – vos 90 litų per mėnesį. Laiku nesusimokėjus, skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai.
S.Danilevičių nustebino ne tik mokesčio absurdiškumas, bet ir tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ lyg ir neturi teisės reikalauti tokio mokesčio. Mat sudarydama sutartis su gyventojais apie įmoką už lietų neužsiminė.
„Kaip aš galiu atsistoti ir aiškinti gyventojams, kad iš jų kas mėnesį rinksiu pinigus už lietų? Nors suma ir nedidelė - apie tūkstantis litų kasmet“, – stebėjosi namo administratorius.
Jo teigimu, mokestis už lietų nelabai įtikino ir pačius gyventojus. Jie kategoriškai pareiškė, kad neketina mokėti mokesčių, kurių nėra jų sudarytose sutartyse su UAB „Vilniaus vandenys“.
Mokestis atsirado, jo kūrėja ministerija dingo
Namo administratorius mėgino spręsti susidariusią absurdišką situaciją ir kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas paaiškinti, už ką imama ši įmoka ir kodėl ji imama iš vieno namo, o štai iš greta stovinčio – ne.
„Mums pateikė kažkokias vandentvarkos taisykles, kuriose sakoma, kad lietaus vandens kiekis skaičiuojamas pagal formulę. Bet kam jis skaičiuojamas? Kas už jį turi mokėti, aš nežinau“, – pasakojo S.Danilevičius.
Savivaldybės valdininkai paaiškino: net jeigu lietus ir nelytų, sostinės senamiesčio gyventojai turėtų mokėti už jo surinkimą. Mat kadaise gyvavusi Statybos ir urbanistikos ministerija išvedė formulę, pagal kurią apskaičiuojamas perteklinio vandens kiekis, išleistas per metus į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Tuo ir vadovaujasi UAB „Vilniaus vandenys“, siuntinėdama sąskaitas.
Formulę sukūrusios ministerijos funkcijas perėmusios Aplinkos ministerijos Aplinkos skyriaus departamento Vandenų skyriaus vedėja Ingrida Girkontaitė teigė, kad ministerija tik „surado“ mokesčio formulę, o kas ir kaip turi mokėti, – savivaldybės reikalas.
„Yra paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, kuriame nurodyti bendri nuotekų tvarkymo gamtosaugos reikalavimai - kiek reikia išvalyti ir iš kokių teritorijų surinkti. Šiuose reikalavimuose tikrai nėra pasakyta, kas turi mokėti už lietaus nuotekų tvarkymą“, – aiškino specialistė.
Dvejopi standartai
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus eksploatacijos poskyrio vedėjui Povilui Stelmokui lietaus mokestis nebuvo naujiena. Jo teigimu, visa mokesčio esmė - kur virš namo lyjantis lietus subėga.
„Yra du tinklai: bendra miesto nuotekų kanalizacija ir lietaus kanalizacija. Vieną prižiūrime mes, o kitą – UAB „Vilniaus vandenys“, – aiškino poskyrio viršininkas.
Jo teigimu, tie namai, virš kurių lyjantis lietus bėga į savivaldybės rezervuarą, mokesčio nemoka. Moka tik tie, virš kurių lyjantis lietus teka UAB „Vilniaus vandenys“ kanalizacijos tinklu.
„Senoji miesto teritorija – Senamiestis, Šnipiškės ir Žvėrynas – nėra prijungta prie lietaus kanalizacijos, nes kanalizacija klota prieš pusantro šimto metų ir tuomet lietaus niekas nerinkdavo, todėl buvo paklota bendra fekalinė ir į ją buvo nukreipiamos visos kitos. Tik kai pradėjo plėstis Vilnius, pradėta atskirai kloti lietaus kanalizacijos tinklus ir padaryta visiškai atskira sistema, nepriklausanti nuo senosios fekalinės. Senoji miesto dalis jungiama prie UAB „Vilniaus vandenys“ fekalinės“, – apie gyvenimo centre ypatybes pasakojo P.Stelmokas.
Jo teigimu, UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitos dar ilgai slėgs kai kurių sostinės gyventojų pečius, nes lietaus nuotekų sistemos senosiose miesto dalyse savivaldybė rengti neplanuoja.
Direktorius – pasimetęs tarp klientų
Tuo tarpu UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Bronius Miežutavičius teigia, kad gyventojai turi būti patenkinti, kad ši bendrovė sutinka priimti lietaus nuotekas į savo kanalizacijos tinklą.
„Mes lietaus kanalizacijos neeksploatuojame. Jeigu mūsų klientai nuveda lietaus vandenį į fekalinę nuotekinę, – tai taip, imame mokestį. Yra parengta tvarka, metodika, pagal ją suskaičiuojame vidutinį metinį kritulių kiekį. Bet čia tik tais atvejais, kai nėra lietaus kanalizacijos“, – sakė bendrovės direktorius.
Kodėl toje pačioje gatvėje vienas šalia kito stovintiems namams taikomos skirtingos taisyklės, direktorius atsakyti negalėjo, mat yra pasimetęs tarp šimtų klientų ir nežino, iš ko ima mokestį už lietų, o iš ko - ne.
Paklausus, pagal kurią sutartį – ar pagal tą, kuri sudaryta su būstą administruojančia bendrove, ar pagal tą, kuri sudaryta su kiekvienu gyventoju, – imamas mokestis, B.Miežutavičius atsakė, kad pagal abi.
„Pasižymėsiu, kas čia per adresas ir kas čia per nepatenkinti klientai, kurie skundžiasi turbūt nepasižiūrėję į sutartis, – žadėjo B.Miežutavičius. – Jeigu imame pinigus, tai turi būti sutartis. Be sutarties mes neimame pinigų“.
Agnė Vaitasiūtė
