Norite tokių audinės kailinukų? O valstybė norėtų žinoti, kas gi juos nusipirko. Finansų ministerija siūlo įvesti turto deklaravimą visiems gyventojams, įsigyjantiems kilnojamojo ar nekilnojamojo turto už daugiau kaip 5 tūkstančius eurų.
„Ir kad jie deklaruotų tai, ką po to mokesčių administratorius galėtų patikrinti – žmonės turi, neturi, registruota, neregistruota ir būtent šito tikslo siekiama. Siekiama, kad mūsų piliečių deklaracijose atsispindėtų ir turtas, turimas užsienyje. Tai reikalinga mokesčių apskaičiavimui ir skaidrumui. -Kodėl 5 tūkstančiai? Tikrai nekomentuosiu!“, - tikina finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pasak Finansų ministerijos, deklaruoti reikėtų ir pasiskolintus ar paskolintus pinigus. Taip pat meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus. Tiesa, projektas dar derinamas. Laisvosios rinkos institutas neabejoja – esą patyliukais tokiais siūlymais Finansų ministerija ruošia dirvą visuotiniam turto deklaravimui. Ir esą eilinį kartą nukentės sąžiningi žmonės, o nusikaltėliai ir toliau liks šešėlyje.
„Jeigu žmogus turtą uždirbo sąžiningai, savo darbu, investicijomis, tai kodėl jisai dar turėtų kažkam už tai atsiskaityti? Jeigu mes kalbame apie nusikalstamu būdu įgytą turtą, tai tikrai joks nusikaltėlis nerašys – aš ką tik neteisėtu būdu gavau papuošalų ar vertybinių popierių už 5 tūkstančius eurų“, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Šešėlis turėtų sunerimti
Pasak ekonomistų, turto deklaravimas – tarsi gyventojų išpažintis valstybei. Tačiau ar tokia išpažintis padės kovoti su neteisėtu praturtėjimu, abejojama.
„Tie, kurie nedeklaravo, ir toliau nedeklaruos. Čia kaip oro uoste labai geras palyginimas. Būna žmonės ir turi ką deklaruoti, ir neturi – jie vis tiek eina per žalią išėjimą. Bet kai būna reidai ir juos patikrina, paaiškėja, kad vienas kitas asmuo nedeklaravo, turėjo eiti per raudoną punktą, bet niekas neina“, - mano banko „Nordea“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Maža to, pasak Laisvosios rinkos instituto, pavojus glūdi ir tame, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai gavus didžiulį kiekį daug kam įdomios informacijos, atsirastų jos nutekinimo grėsmė. Juo labiau, kad duomenų nutekinimo atvejų yra buvę ir anksčiau.
„Prieš 12 metų vienas asmuo sugebėjo įsilaužti į „Sodros" duomenų bazę ir pavogti 1,5 milijono žmonių duomenis, kurių po to galima buvo nusipirkti turguje. Tai mano klausimas, ką Mokesčių inspekcija darys su visais šitais duomenimis ir ar neatsitiks taip, kad labai greitai tie žmonės, kurie neturėtų žinoti, kiek kas turi turto, apie tai sužinos?“, - svarsto Ž. Šilėnas.
Tuo tarpu Seimo narys Kęstutis Masiulis Finansų ministerijos iniciatyvai pritaria – esą tai pirmas žingsnis į dienos šviesą ištraukti sukčius.
„Nesąžiningiems piliečiams turėtų būti nerimas, nes kaip dažnai paaiškėja, jie neturi jokių pajamų, bet turi daug turto. O iš kur tas turtas? Tada sako: paveldėjau iš močiutės, o ta močiutė, pasirodo, ir iš kažkur turėjo – viskas iš stalčių atsiranda. Tai čia, kad tie stalčiai užsidarytų ir nesąžiningumo sumažėtų“, - teigia Seimo narys Kęstutis Masiulis.
„Akivaizdu, kad 5 tūkstančiai eurų yra tikrai ne ta didelė riba, nuo kurios reikėtų deklaruoti savo sandorius ir tokiu būdu pagrįsti turimų pinigų kilmę“, - teigia liberalas Eligijus Masiulis.
Iš viso nuo 2011 metų teisėsaugos institucijoms dėl galimai neteisėto praturtėjimo VMI perdavė informaciją apie 374 asmenis. Jiems nustatyta per 43 mln. eurų turto vertė, kurio įsigijimui pagrįsti trūksta teisėtų pajamų.
