Daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų pasinaudojo elektroninio surašymo galimybe, tuo tarpu vengiančiųjų susirašyti laukia baudos.
Brangios gyventojų surašymo sistemos darbo sutrikimais prasidėjo antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo visuotinis gyventojų surašymas. Kritikai nedelsiant užsipuolė, kad per 30 milijonų litų, išleistų iš valstybės biudžeto – pernelyg didelė pinigų suma.
Tik prasidėjus elektroniniam surašymui kilę techniniai nesklandumai, kurie pasikartojo sistemai sustojus besibaigiant terminui, sukėlė ne vien kalbų apie galimus programišių įsilaužimus į duomenų bazes, bet ir lėmė, jog elektroninio surašymo terminas buvo pratęstas.
Tuo tarpu, advokatas Kęstutis Čilinskas kritikavo surašymui renkamus duomenis ir įžvelgė čia ne tik asmens duomenų apsaugos spragas, bet ir Vyriausybės įgaliojimų viršijimą.
Balandžio 5 – gegužės 9 dienomis vyks antrasis surašymo etapas. Gyventojus, kurie surašė ne visus savo duomenis ar nesusirašė elektroniniu būdu, aplankys surašinėtojai – juos, tradiciškai, bus galima atpažinti iš specialių portfelių, surašinėtojai segės darbuotojo pažymėjimus.
Įstatymai gyventojams nustato prievolę dalyvauti surašymuose ir numato atsakomybę už vengimą ar už melagingų duomenų pateikimą. Pažeidėjams gresia baudos nuo 500 iki tūkstančio litų. Tiesa, Lietuvoje kol kas nė vienas gyventojas nebuvo nubaustas už tai, kad nedalyvavo surašyme.
Apie tai, kokie surašymo rezultatai, ką reikėtų žinoti gyventojams ir kaip dalyvauti surašyme – „Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijoje pasakoja Statistikos departamento Generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Markelevičius
Čia pateikiame J. Markelevičiaus perduotą šiųmečio gyventojų surašymo išlaidų sąmatą: