Kiek anksčiau Kėdainių dienraštis „Rinkos aikštė“ aprašė istoriją, kai iš pensininko antstoliai nuskaitė visą jo pensiją.
„Neseniai išėjau į pensiją ir po Naujųjų pagaliau gavau savo pirmąją pensiją į banko kortelę, tačiau vėliau, kai norėjau pinigus pasiimti, pamačiau, kad sąskaita yra visiškai tuščia. Iš karto sumojau, kad tai bus antstoliai nuskaičiavę. Nieko nesakau, turiu skolų, kurias privalau grąžinti, bet jūs man pasakykit, ar antstolis gali nuskaičiuoti visą mano pensiją iš karto? Juk tai yra neteisėta!“, – pasakojo nuo antstolių nukentėjęs vyras.
Vyras pasakojo, kad nuėjo pas antstolę, kuri paaiškino, kad vyras nepateikė visų reikiamų dokumentų, dėl to iš jo buvo nuskaičiuota visa pensija. Žurnalistams susisiekus su antstole, ji paaiškino, kad vyras nepateikė visų reikalingų dokumentų, todėl antstoliai paprasčiausiai nežinojo jo pajamų kilmės ir kiek jų galima atskaičiuoti.
Manote, kad nukentėjote nuo antstolių? Atsiųskite mums savo istoriją:
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
Turėtų aiškintis su antstoliu
Skundus gyventojai siunčia ir „Sodrai“. Jos komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis portalui tv3.lt teigė, kad „Sodra“ sulaukia gyventojų užklausų, kai jie kreipiasi dėl išmokėtos mažesnės pensijos, nes dalis pensijos buvo nukreipta skolos išieškojimui.
„Pats skolos išieškojimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir privalome vykdyti bet kokius antstolių patvarkymus. Dėl išieškomos sumos žmogus turėtų aiškintis su antstoliu“, – sakė S. Jarmalis.
Pasak pašnekovo, žmonėms svarbu žinoti, jog visa pensija negali būti išieškoma, nes civilinio proceso kodekse yra aiškiai nustatyta maksimali pensijos dalis, kuri gali būti išieškoma.
S. Jarmalio teigimu, jei pensija neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) ir išieškojimas vykdomas remiantis vienu vykdomuoju raštu – gali būti išieškoma iki 20 proc. pensijos; jei pensija neviršija Vyriausybės nustatytos MMA ir išieškojimas vykdomas remiantis keliais vykdomaisiais raštais, gali būti išieškoma iki 30 proc. pensijos; jei pensija yra didesnė negu MMA, iš dalies, viršijančios MMA, gali būti išieškoma ne daugiau kaip 50 proc.
Skundžiasi ministerijai ir Seimui
Dėl antstolių veiklos gyventojai kreipiasi ir į Teisingumo ministeriją. Ministerijos patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius tv3.lt teigė, kad 2018 m. buvo gauti 322 piliečių skundai dėl antstolių veiklos, šiemet – 63.
„Dažniausiai skundžiamasi, kad antstoliai nuskaičiavo per dideles sumas, kad buvo nuskaičiuotos tos lėšos, iš kurių negalima vykdyti išieškojimų, kad nepagrįstai buvo areštuotos lėšos sąskaitose, kad nepavyksta pabendrauti su antstoliu“, – pasakojo A. Kutrevičius.
Antstolių veikla nusivylę gyventojai pagalbos šaukiasi ne tik „Sodroje“ ar Teisingumo ministerijoje, bet ir Seime. Žmonių skundai siunčiami parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto adresu. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tvirtino, kad nepasitenkinimas antstoliais yra dažna skundų tema, tačiau pagal dažnumą nepralenkia, pavyzdžiui, kalinių skundų.
Pasak Seimo narės, žmonės dažniausiai skundžiasi nesuprasdami, kodėl antstoliai priskaičiuoja milžinišką sumą, į kurią, pavyzdžiui, įtraukia vokų siuntimą, kuris kitose srityse jau būna įskaičiuojamas į paslaugos kainą.
„Žmonės kartais nesupranta, kodėl išieškota būtent tokia suma, dėl to dažnai kreipiasi ypač sunkiau gyvenantys žmonės. Kartais žmonės įtaria, kad neteisingai išieškota ar dokumentai netinkamai parengti. Paprastai tai perduodame Antstolių rūmams“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Pašnekovė mano, kad skundų turėtų sumažėti, kai įsigalios nauja antstolių įkainių tvarka, kurioje nebeliks papildomų išlaidų, tad skolų išieškojimas turėtų tapti skaidresnis.
Peržiūrėjo įkainius, rado aukso kasyklą
Teisingumo ministerija peržiūrėjo antstolių įkainius ir nusprendė juos koreguoti. Buvo sumažinti išskaitų dydžiai: nuo 50 iki 30 proc. Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, prieš išskaitų sumažinimą, skolininkams likdavo mažai pinigų pragyvenimui, dėl to jie, stengdamiesi vengti skolų, bandydavo užsidirbti šešėlyje.
Pagal iki praėjusių metų gruodžio 1 d. galiojusią tvarką, jei žmogus uždirbdavo 1000 eurų, 678 eurus pasiimdavo antstoliai, o 372 eurai likdavo gyventojui. Pagal naująją tvarką, 428 eurus pasiima antstoliai, o 572 eurai lieka žmogui.
Kitas svarbus pakeitimas – nuo 6 iki 18 mėnesių prailgintas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti neprarasdamas paskutinio būsto. Taip pat padidinta minimali skolos suma, kuriai esant, išieškojimą nedraudžiama nukreipti į paskutinį skolininko būstą. Taip užtikrinama, kad paskutinis skolininko būstas nebūtų parduodamas dėl sąlyginai nedidelių skolų.
Teisingumo ministerijai peržiūrėjus antstolių įkainius paaiškėjo, kad antstoliai prirašydavo milžiniškas sumas papildomoms išlaidoms. Pasak teisingumo ministro, panagrinėjus papildomas išlaidas išaiškėjo, kad antstoliai papildomai tikrindavo duomenis ne po vieną, o po kelis kartus ir tai įtraukdavo į išieškomos skolos sumą. Ministerijai sumažinus galimų papildomų išlaidų dydį, baigėsi ir antstolių piktnaudžiavimas. Pagal ankstesnę tvarką, jei žmogus būdavo skolingas 100 eurų, antstoliai jam išieškodavo 304 eurus.
Pagal patvirtintus naujus antstolių įkainius dabar išieškota suma sumažės iki 104 eurų. E. Jankevičius teigė, kad tie antstoliai, kurie nepiktnaudžiavo šia spraga, didelių nuostolių nepatirs – jų pajamos sumažės apie 15 proc., o antstoliai, kurie nepagrįstai prirašydavo didesnes sumas, nukentės labiau – jų pajamos mažės apie 40 proc. Teisingumo ministerija panaikino papildomas išlaidas, paliko tik skirtas pašto ženklams. Tačiau naujųjų įkainių teks palūkėti – jie įsigalios rugpjūčio 1 d.
