Sinoptikams prognozuojant šiltą ir sausą, iškyloms ir poilsiui gamtoje itin palankų savaitgalį, ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir atsargiai elgtis su ugnimi.
Lietuvoje vis dažniau liepsnojant pernykščiai žolei, ugniagesiai ir aplinkosaugininkai taip pat primena gyventojams apie žolės deginimo žalą gamtai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, žolės gaisrų šalyje kasdien sparčiai daugėja: kovo pabaigoje žolės gaisrų kasdien kildavo po kelias dešimtis, o ketvirtadienį atvirose teritorijose jau kilo 123 gaisrai, išdeginę beveik 550 hektarų žemės.
Anot PAGD, iš viso šiemet ugniagesiams gelbėtojams atvirose teritorijose jau teko gesinti beveik 600 gaisrų, išdeginusių per 1200 hektarų pievų.
Aplinkosaugininkų teigimu, tokie gaisrai padaro didelę žalą augmenijai ir gyvūnijai.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Leonavičiaus teigimu, degant žolei ugnyje žūsta didžioji dalis gaisro vietoje esančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, taip pat smarkiai išretėja pirmoji kiškų vada.
Pasak specialistų, ugnyje žūsta ne tik pirmoji pavasarinė augalija ir smulki gyvūnija, dėl ugnies poveikio skursta dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 procentų dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad liepsnos persimeta į miškus, kur ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai. Durpynuose ar durpingose pievose užsidega pastatai, technika, žūsta žmonės.
Aplinkos ministerijos ekspertų teigimu, per daugelį metų susiformavusi nuomonė, esą žolės deginimas pagerina dirvožemį, jį atnaujina ir patręšia, yra klaidinga, lygiai kaip ir nuomonė, jog deginimas esąs "pigiausias herbicidas" kovoje su piktžolėmis ir kenkėjais.
Anot specialistų, moksliškai įrodyta, kad toks būdas yra daugiau kenksmingas nei naudingas, nes daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po degimo jos išlieka. Laukai ir ganyklos po išdeginimo sužaliuoja, tačiau pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Išdeginus žolę, pasak mokslininkų, reikia keleto metų, kad žemė vėl galėtų duoti tokį derlių kaip prieš gaisrą.
Primindami apie žolės deginimo žalą ugniagesiai ir aplinkosaugininkai įspėja kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai - nuo 100 iki 2000 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kartais siekiančią ne vieną tūkstantį litų.
Taip pat primenama, kad ūkininkai, savo žemėje deginantys žolę, gali netekti dalies Europos Sąjungos išmokų už žemės ūkio naudmenas, nes pavasarinis žolės deginimas pievose laikomas rimtu geros ūkininkavimo praktikos pažeidimu.