Draudikai atkreipė dėmesį, kad žala bus atlyginama pagal konkrečioje sutartyje sumatytas sąlygas, draudimo sutartyje turi būti numatyta gamtos reiškinių rizika. Todėl pavyzdžiui, jeigu gyventojai savo automobilį apdraudžia civilinės atsakomybės draudimu, jiems žala dėl užkritusio medžios nebus atlyginama.
Gyventojai kreipėsi dėl nuostolių
Pavyzdžiui, draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė skaičiavo, kad šiandien iki pietų sulaukė beveik 200 skambučių, kurių didžioji dauguma – dėl audros padarinių.
„Tai maždaug 50 proc. daugiau skambučių, nei įprastinį pirmadienį. Nemaža dalis skambinusių šiuo metu neturi interneto dėl nutrūkusio elektros tiekimo, todėl neturi galimybės užregistruoti žalą savitarnoje.
Tad tikėtina, kad didžioji dalis žalų bus registruojama artimiausiomis dienomis, kai bus atkurtas elektros tiekimas. Kol kas didžioji dalis gautų pranešimų – dėl lietaus ir vėjo padarinių“, – komentavo ji.
Kitos draudimo bendrovės „If“ atstovė irgi komentavo, kad plūsta gyventojų skambučiai.
„Dažniausi atvejai, susisiję su vandens prasiskverbimu į namus: apgadinti baldai, elektros skydinė, saugos kamerų įranga; vanduo prasiskverbė į vaikų miegamąjį, apgadintos sienos, lubos.
Fiksuoti atvejai, kai audra išdaužė išorinių durų stiklo paketą, nulūžusi beržo šaka sugadino stogą. Po audros žaibo išlydžio sugedo praėjimo kontrolės sistema, taip pat sudegė automobilinių svarstyklių indikatorius ir interneto tinklo šakotuvas“, – vardijo ji.
Bendrovės atstovė pažymėjo, kad kreipėsi ir automobilius apdraudę gyventojai. Jie skundžiasi nukritusių medžių padaryta žala, dažniausiai sugadintais stogais.
Vardijo kada ir kam atlygina žalą
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė tikino sulaukusi taip pat kelių šimtų gyventojų skambučių.
„Tačiau jų skaičius nuolat kyla ir tikrai per dieną išaugs, nes intensyvus vėjas vis dar vyrauja visoje Lietuvoje. Šiuo metu nuostolių suma siekia 330 tūkst. eurų, bet prognozuojame, kad dienos pabaigoje ji sieks 1 mln eurų.
Daugiausiai registruojama smulkių žalų: sugadinti kiemuose palikti daiktai, apvirtus medžiams apgadinti automobiliai ir pan. Tikėtina, kad dėl audros ypatumų, kuomet yra didelis vėjas ir lietus, bus didesnis kiekis, tačiau smulkesnių žalų“, – prognozavo ji.
Anot jos, nuostoliai atlyginami pagal konkrečioje sutartyje sumatytas sąlygas, iš kurių pirma sąlyga nuostolių atlyginimui yra faktas, kad įvyko „audra“, kurios scenarijai apibrėžti draudimo taisyklėse kaip „gamtinės jėgos“.
Išmoka priklauso nuo pasirinko draudimo paketo
Pasak „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus, kiekviena žala yra nagrinėjama individualiai ir draudimo išmokos klausimai sprendžiami vertinant konkrečią situaciją (draudimo apsaugos variantas, pasirinktų rizikų spektras ir pan.).
„Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, jei sumokėta sutarta draudimo įmoka ar jos dalis.
Pirma sąlyga nuostolių atlyginimui yra faktas, kad įvyko audra, kurios scenarijai apibrėžti draudimo taisyklėse kaip „gamtinės jėgos“. Antra – pats pastatas ar jo atskiri elementai turi būti prižiūrėti, kaip to reikalauja teisės aktai. Trečia – įvykis turi atitikti draudimo taisyklių apibrėžimą“, – vardijo draudimo specialistas.
Anot jo, audra yra vienas iš reiškinių, kuris patenka į gamtinių jėgų apibrėžimą, tad svarbu, kad draudimo sutartyje tai būtų įtraukta.
„Tačiau tai tik maža detalė, apie ką žmogus turi pagalvoti rinkdamasis konkrečią draudimo riziką. Todėl teisingiau būtų rinktis kiek įmanoma pilną paslaugų paketą, pavyzdžiui, įprastai gamtoje su audra būna ir žaibo iškrovos bei elektros įtampos svyravimai ar viršįtampiai, o pastarųjų rizikų padariniai neįeina į gamtinių jėgų apibrėžimą, todėl labai svarbu įsivertinti visą paslaugų spektrą.
Jeigu kyla klausimų, ar visi nuostoliai audros atveju bus atlyginti, priklauso jau nuo minėtos draudimo rizikų aprėpties bei nedraudžiamųjų įvykių sąrašo, pavyzdžiui, audros metu susidariusio skersvėjo atveju išdaužtas langas turint standartinį paketą, nebus draudžiamasis įvykis“, – įspėjo draudimo specialistas.
Pasak „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, draudimo išmoka priklauso nuo patirtų nuostolių dydžio ir gali sudaryti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
„Didžiausia gamtos jėgų žalos išmoka 2023 m. sudarė beveik 40 tūkst. eurų, kai stipri kruša apgadino septynių vienos sodybos pastatų stogus“, – komentavo ji.
Įmoka metams nuo 100 eurų
Anot „If“ turto produkto vadovas Tomo Sinkevičiaus, jei klientas yra apsidraudęs savo namus, gamtinių jėgų draudimo rizika visada yra įtraukta į draudimo apsaugą.
„Žinoma, daug kas priklauso nuo pasirinkto draudimo varianto, namo fizinės būklės. Pavyzdžiui, kritulių vandens prasiskverbimo rizika dažniausiai yra draudžiama plačiausiuose draudimo variantuose.
„If“ buto draudimo kaina vidutiniškai siekia apie 100 eurų metams: apdraudžiamas butas su bendromis namo konstrukcijomis ir interjeru, namų turtu (daiktais) ir įtraukta buto savininko civilinė atsakomybė, turint šią apsaugą atlyginami nuostoliai kaimynams“, – pažymėjo draudimo specialistas.
Pasak M. Norkaus, reikia nepamiršti ir sutartyje nurodytos išskaitos, t.y. sumos, kuria nuostolius dengtų pats draudėjas savo lėšomis.
„Todėl visuomet rekomenduojame pasikonsultuoti su draudimo bendrovės atstovu, prieš pasirenkant draudimo paslaugų paketą. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo apgadinimo pobūdžio, mąsto, bei draudimo sutarties sąlygų“, – komentavo jis.
V. Katilienė pastebėjo, kad nuosavų namų gyventojai dažniausiai nukenčia nuo gamos jėgų: ant namo ar kitų pastatų gali nuvirsti medis, kruša sukapoja stogus, terasų stogelius ir saulės jėgainių paneles, stipraus lietaus vanduo užlieja rūsius, galingas vėjas pakelia batutus, net šiukšlių konteinerius, kurie gali apgadinti pastatus.
„Būsto draudimas vidutinio dydžio (60 kv. m) butui, suteikiantis apsaugą nuo visų minėtų rizikų metams gali kainuoti apie 135 eurų. Apdraudžiant mūrinį vidutinio dydžio (150 kv.m.) namą savininkai mokėtų apie 195 eurų už metus“, – skaičiavo ji.
