Lietuvos banko duomenimis, III šių metų ketvirtį buvo suteikti beveik 169 tūkstančiai iki 1000 litų siekiančių smulkiųjų vartojimo kreditų. Kreditų suma, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumenko beveik 8 proc. ir nesiekė 65 mln. litų. Vidutinis smulkusis vartojimo kreditas Lietuvoje šiuo metu yra 380 litų.
„Kalbos, kad smulkiųjų vartojimo kreditų rinkoje vyksta nevaldoma plėtra, yra visiškai nepagrįstos – bent jau legalioje rinkoje. Kaip rodo Lietuvos banko statistika, rinka kaip tik stabilizavosi ir brandžiai vertina klientų galimybes skolintis ir grąžinti kreditus. Tačiau nerimą kelia atsirandančios alternatyvios kreditų teikimo platformos, kurioms vartojimo kreditų sistemos reguliavimas iš esmės negalioja ir nėra užtikrinamos tos pačios teisės vartotojams, kaip ir kontroliuojamoje rinkoje“, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.
Pastebima, kad dažniausiai linkę skolintis mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat individualių įmonių savininkai, ūkininkai, namudininkai. Dėl nedidelių pajamų šie gyventojai neturi galimybių atsidėti kad ir nedidelės sumos netikėtoms išlaidoms – kai pajamų pritrūksta staiga netekus darbo, dėl ligos, ar ištikus nelaimei, taip pat pristigus apyvartinių lėšų savo verslui. Gyventojai dažniausiai skolinasi namų ūkio reikmėms, komunaliniams mokesčiams ir automobilio remontui, smulkiojo individualaus verslo poreikiams. Smulkiųjų vartojimo kreditų vidutinė bendros vartojimo kreditų kainos metinė norma (BVKKMN) toliau nuosekliai mažėja. Nuo metų pradžios ji smuko jau daugiau nei 6 proc. Už vidutinį 380 litų vartojimo kreditą vartotojas per mėnesį maksimaliai sumokėtų 36 litus. Į šią kainą įeina ir kliento duomenų ir mokumo tikrinimas keliolikoje duomenų bazių, mokesčiai, informacinių sistemų išlaikymas ir kitos veiklos išlaidos. L. Valickas atkreipia dėmesį, jog, remiantis Lietuvos banko statistika, nuo metų pradžios nutrauktų vartojimo kredito sutarčių, kai kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų, sumažėjo beveik penktadaliu, o likusi grąžinti vartojimo kreditų suma, kai kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas, sumenko 10 proc.
„Į asociaciją susivieniję kreditų teikėjai yra įsipareigoję skolinti atsakingai, nuodugniai vertinti klientų mokumą ir laikytis Atsakingo skolinimo nuostatų, dėl to mažėja ir įsipareigojimų nevykdančių klientų. Jaučiame atsakomybę už savo veiklą, laikomės įstatymų ir nenorime būti siejami su neatsakingai, o, galbūt, ir neteisėtai, apeinant šalyje galiojančius teisės aktus, „greituosius kreditus“ teikiančiais rinkos dalyviais, kurie skolina neatsakingai, siūlo paskolas skolininkams, pateikia ne visą informaciją apie kredito kainą arba veikia šešėlyje“, – pabrėžia L. Valickas.
LSVKA, siekdama šviesti vartotojus, iniciavo šviečiamąją ir atsakingo skolinimo programą „Skaidrus kreditas“. Jos svetainėje www.apiekredita.lt taip pat galima rasti vartotojų teises ginančius institutus „Kreditų arbitražą“ bei registrą „Neteikit man kredito“, sužinoti, ką daryti susidūrus su sunkumais grąžinant kreditą, gauti teisines konsultacijas, rasti daugiau naudingos informacijos apie kreditavimo sistemą.
