Gyva grandine apie du šimtus žmonių apjuosia Dumsių kopą Jonavos rajone. Peticijom, raštais ir piketais gyventojai tikisi išsaugoti gamtos kampelį, kad jo nesudarkytų karinė technika, mat plečiant Gaižiūnų poligono teritoriją Dumsių kopa atsiduria pačiame poligono centre:
„Man aplamai šitos gamtos gaila, kad ją sunaikins. Man atrodo nereikia čia mums tiek tų poligonų, kiek mums čia medžių tų išpjauna.“
„Neturim nei daug išlikusio kultūros paveldo, nei dvarų, nei gamtinio paveldo ir vieną iš tų trupinėlių nori iš mūsų atimti.“
Ypač šią vietovę žmonės pamėgo per karantiną:
„Čia saugiai galėdavai vaikščioti, jei pamatydavai žmogų, jį saugiai aplenkdavai. Aš skaitau, prarasti tokią vietą didelė netektis bus.“
Esą taps nyku, pražus augalų – šilagėlių bei viržių augimvietės, nebeliks gyvūnų. O visai netoli šios vietos prieš pora metų specialistai surado į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų lygiažvynių žalčių populiaciją.
Sureagavo ir geologai, jie baiminasi, kad poligono plėtra sunaikins žemyninę kopą, susiformavusią dar poledynmečiu. O tokių gamtos objektų Lietuvoje labai mažai.
„Verta ją išsaugoti tokią, kokia ji yra, nes tai dinamiškas abejotinas gamtos objektas, nes ją vėjas ir mūsų dienomis papusto. Paryškina visos Lietuvos gamtos įvairovę, ir tų saugotinų geologinio paveldo objektų, žemyninių kopų nėra tiek daug Lietuvoje, ypač vidurio Lietuvoje“, – sako Geologų sąjungos narys Vidas Mikulėnas.
Jonavos valdžia primena, kad po mėnesio vyks viešas svarstymas dėl parengto teritorijų planavimo dokumento ir bendrojo plano keitimo.
„Šiuo metu yra organizuojami teritorijų planavimo dokumentai, kurie ir apims poligono plėtrą. Ir iki birželio 2 visuomenė gali teikti savo siūlymus, pageidavimus, argumentus – ką daryti, ko nedaryti“, – pasakoja Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Savivaldybė taip pat kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, ši nors ir tvirtina, kad plėsti Gaižiūnų poligoną – senas planas, dėl Dumsių kopos jau švelnina poziciją. Ministras pažada, kad šios gamtos oazės pėstininkai ir šarvuočiai neniokos.
„Dumsių kopa ne tik bus išsaugota, nepaisant to, kad ji yra poligono vidury, karinis rengimas jos ribose bus neleidžiamas“, – teigia ministras Arvydas Anušauskas.
Kariai treniruosis kopos pašonėje, tik nešaudys. Gaižiūnų poligono atstovai sako svarstysią, kaip kopą izoliuoti.
„Šitą kopos grynai teritoriją įmanoma aptverti, įmanoma apsaugoti ir padaryti „no-go“ teritorija pratyboms, kariams“, – kalbėjo poligono viršininkas Edgaras Puškevičius.
Deja, kada panorėję civiliai kopa mėgautis irgi negalės, privalės derintis prie pratybų tvarkaraščio, o jis gan intensyvus. Gyventojai piktinasi: „Turėsime taikytis, kada nevyks mokymai, kad galėtumėm atvažiuoti, kai čia dabar mes atvažiuojame kiekvieną savaitę, skaudu labai.“
Poligonų plėtra ir kitose Lietuvos vietose kaitina tautiečių aistras. Nors, daugėjant šauktinių ir sąjungininkų karių, pratyboms itin trūksta erdvių, dėl naujų poligonų kūrimo ministerija jau spaudžia stabdį.
„Aš nenorėčiau braižyti žemėlapyje kokių nors ribų, tol kol iki galo nėra aiškūs ir išspręsti kompensavimo ten gyvenusiems žmonėms klausimai. Tų žmonių gyvenimas, net jei tektų išpirkti žemes ūkius, jis neturėtų kokybiškai pablogėti“, – sako A. Anušauskas.
O Gaižiūnų poligono Rukloje plėtra pripažinta valstybinės svarbos projektu, jį planuojama baigti iki 2022 metų. Dalis teritorijų jau iškirstos ir paruoštos karių pratyboms.
