„Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija. Praėjusių metų pabaigoje tuo tikėjo 28 proc. gyventojų, o sausio mėnesį – jau tik 18 procentų. Pusė gyventojų tiki, kad niekas kitas, o tik jie patys gali pasirūpinti savo pajamomis senatvėje“, — sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, UAB „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, visų trijų Baltijos šalių gyventojų tikėjimas, kad valstybė suteiks pakankamą pensiją, krito, tačiau Lietuvoje labiausiai. Latvijos ir Estijos gyventojai labiau nei lietuviai tiki, kad jų šalyse veikianti pensijų kaupimo sistema yra teisinga žmogaus atžvilgiu. Šių metų pradžioje SEB bankas atliko papildomą Lietuvos gyventojų pasitikėjimo pensijų sistema tyrimą, kuris atskleidė pagrindines pasitikėjimo pensijų sistema kritimo priežastis. 61 proc. respondentų teigė, kad naujausios diskusijos apie galimus pokyčius Lietuvos pensijų sistemoje sumažino pasitikėjimą jos stabilumu.
„Dažnos iniciatyvos keisti pensijų sistemą mažina gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema, galiausiai apskritai nustojama domėtis savo pensija. Tyrimas parodė, kad respondentų, žinančių, kokia dalis jų uždirbamų pajamų skiriama pirmos ir antros pensijų pakopoms, dalis per metus sumažėjo nuo 23 iki 18 procentų“, — ֫pažymi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak jos, pasirengimo pensijai rodiklio didėjimui didžiausią įtaką turėjo sustiprėjęs tikėjimas, kad gyventojai patys gali daryti įtaką savo ateičiai.
„Tyrimas parodė, kad per metus taupančių pensijai padaugėjo nuo 36 iki 42 procentų. Reguliariai pensijai kaupia beveik kas penktas Lietuvos gyventojas. Kas antras šiandien pensijai jau taupantis gyventojas taip pat turi kitų alternatyvų — turto, yra investavę į akcijas ar verslą. Tai rodo, kad atsakingai senatvei besiruošiantys dirbantys gyventojai būsimus pajamų šaltinius senatvėje labai diversifikuoja“, — dėsto S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
SEB banko pasirengimo pensijai tyrimas apima keturis pagrindinius klausimus: kiek gyventojai žino apie pensiją, kiek tiki pensijų sistema, kaip ruošiasi pensiniam amžiui ir ko tikisi senatvėje. Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis atsakant į šiuos iškeltus klausimus šiemet siekia 3,5, Latvijoje — 3,4, Estijoje — 3,8 balo. Per metus Lietuvoje pasirengimo pensijai rodiklis padidėjo 0,3 balo, labiausiai dėl išaugusio taupančių gyventojų skaičiaus. Pasirengimo pensijai rodiklis apskaičiuotas visose Baltijos šalyse.
Pasirengimo pensijai rodiklis matuojamas skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai blogą, o 10 — puikų pasirengimą pensijai.
SEB banko užsakymu 2016 metų spalį buvo apklausta 500 30-55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), kurio unikalią metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai, bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove TNS ir Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centru. Šis tyrimas – jau trečiasis. Pirmas atliktas ir pristatytas 2015 metų pradžioje.
