Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.
„Siūlome tiek kvalifikuotus, tiek nekvalifikuotus darbus sandėliuose, fabrikuose, turizmo ar statybų srityje. Ko gero, mažiau pasiūlymų turime turizmo sferoje, nes šie verslai dar neatsigavo po karantino.
Atlyginimai darbuotojams siūlomi tokie patys, kaip ir prieš pandemiją. Algos nesusitraukė. O kiekvienoje šalyje minimalus atlyginimas kasmet auga. Tad atlyginimai šiek tiek tapo net didesni.
Pavyzdžiui, Olandijoje valandinis įkainis siekia 9,72 euro ant popieriaus, tačiau dažniausiai darbdaviai moka daugiau.
Pietų šalyse, kurias, atrodo, labiausiai paveikė pandemija atlyginimai irgi nesumažėjo, ten darbuotojai uždirba 800 eurų per mėnesį ir gauna nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą“, – sakė įmonės vadovė.
Anot jos, nemažai žmonių nori įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje.
„Tik gali būti, kad dėl pandemijos žmonės pamiršo, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo „Brexit“. Žmonėms, kurie nori atvažiuoti ir dirbti, yra reikalingas laikinas arba nuolatinis leidimas dirbti ir gyventi Didžiojoje Britanijoje. Ir dalis žmonių leidimų, kol dar buvo galima, nesusitvarkė. Tad norinčių šioje šalyje dirbti tikrai yra, tačiau ne visi atitinka reikalavimus.
Užsienyje algos 3 kartus didesnės
G. Januškaitė, pasakojo, kad dažniausiai darbuotojų ieško užsienio įmonėms, tačiau turi keletą klientų ir iš Lietuvos.
„Pastebiu, kad surasti darbuotojų Lietuvos įmonėms labai sunku, žmonės tiesiog neina dirbti. Jie gauna pašalpas ir nemato prasmės dirbti. Tačiau tokie žmonės mielai darbinasi į užsienio įmones, nes jose jie gali uždirbti 3 kartus daugiau nei dirbdami toje pačioje srityje Lietuvoje.
Tikrai daug sulaukiame žmonių, kurie ieško darbo užsienyje. Karantinas nieko nepakeitė. Galbūt pirmojo karantino metu buvo pastebimas žmonių pasimetimas ir nežinomybė, tačiau vėliau viskas grįžo į vėžias“, – aiškino įmonės vadovė.
Pasak jos, užsienyje darbo pasiūlymų gali rasti ir tie žmonės, kurie nemoka užsienio kalbų.
„Darbo patirties irgi reikalauja ne visi darbdaviai. Išvykimo išlaidos irgi priklauso nuo darbdavio. Dabar, kai artėjant vasarai jaučiamas sezoninių trūkumas darbdaviai yra pasirengę apmokėti darbuotojų kelionės išlaidas. Žmogus už kelionę mikroautobusu susimoka, tačiau su pirma alga tuos pinigus atgauna.
Kelionė į Olandiją, Belgiją ar Vokietiją kainuoja 100 eurų. Dar reikia turėti neigiamą koronaviruso testą. Už jį taip pat reikia susimokėti prieš vykstant. Kai kurie darbdaviai jį irgi kompensuoja. Atvykus į užsienį saviizoliacijos vietą, maitinimą irgi apmoka darbdavys“, – pasakojo G. Januškaitė.
Darbuotojų ieško ir karantino metu
Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad jau 4 metus dirba statybų įmonėje Nyderlanduose.
„Tik pirmojo karantino metu praleidome keletą savaičių prastovose. Vėliau dirbome kaip įprastai, statomų objektų nesumažėjo, gal net padaugėjo. Tad įmonė samdė daugiau darbuotojų. Šių metų pradžioje vien tik mano pamainoje buvo įdarbinti 5 žmonės. Vasarą pradėsime naują didesnį projektą, tikėtina, kad ir darbuotojų reikės dar daugiau.
Kartu su manimi dirba nemažai lietuvių. Mes čia uždirbame daugiau nei Lietuvoje, gauname apie 2000 eurų į rankas. Taip pat mums apmokamas apgyvendinimas ir maitinimas“, – pasakojo Tomas.
Vyras sakė, kad šiuo metu apie grįžimą į Lietuvą negalvoja.
„Ten labai maži atlyginimai, tikrai negausiu tiek, kiek gaunu, čia Nyderlanduose“, – teigė Tomas.
Daugiausiai ieško statybininkų
Darbo paieškos portalo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pasakojo, kad dažniausiai darbuotojų ieškoma darbui Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Belgijoje.
Dažniausiai ieškomi statybų srities darbuotojai, įvairiausių specializacijų statybininkai, staliai, dailidės, montuotojai. Taip pat gan nemažai pasiūlymų yra darbui gamyboje, sandėliuose ir, žinoma, slaugos srityje“, – aiškino specialistė.
Anot jos, atlyginimai priklauso nuo darbo srities, pobūdžio, reikalavimų darbuotojui šalies, į kurią vykstama ir įmonės, kuri siūlo darbą.
„Pavyzdžiui, aukštalipis (-ė) - brigadininkas (-ė) Norvegijoje gali uždirbti 5780–6600 eurų ant popieriaus, stalius įvairiems statybos ir renovacijos darbams – 3800-4200 eurų, o virėja(-s) viešbučio restorane – 2300–2600 eurų.
Vokietijoje darbų vadovas – šviesolaidinių tinklų montavimo darbams Vokietijoje gali uždirbti 6500-8000 eurų, vairuotojai – 2184 eurus, plataus profilio statybininkas – 2500–3500 eurų, slaugytojai –1500–2000 eurų.
Nyderlanduose: plytelių klojėjai uždirba 2100 eurų, šiltnamio darbuotojai – 10,24 euro už valandą, darbininkai maisto pramonės fabrike – 1400–1700 eurų“, – atlyginimus komentavo R. Karavaitienė.
