Vargingai gyvenančioms ar socialinės rizikos šeimoms sumanę padėti klaipėdiečiai dažnai patenka į nemalonias situacijas ir liaujasi darę gerus darbus. Nuo altruizmo juos atbaido tie patys, kuriems pagalba yra siūloma.
Sulaukusios paramos, kai kurios šeimos iš jais besirūpinančių reikalauja vis naujų gerumo injekcijų. Su panašiomis situacijomis susiduria ir globos namai. Jų auklėtiniai iš administracijos reikalauja pinigų, surinktų per paramos labdaros akcijas, arba naujų firminių drabužių bei avalynės. To negavę skundžiasi Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybai (VTAT).
Šios vadovė Gražina Aurylienė sako, jog daugumai tarnybos apskaitoje esančių socialinės rizikos šeimų (jų šiuo metu yra apie 400) gyventi iš kitų gerumo - įprastas ir normalus reiškinys.
Gyvenimo be atsakomybės, tik iš paramų bei pašalpų, atsisako nedaug tarnybos apskaitoje esančių uostamiesčio gyventojų. Kasmet iš „juodojo sąrašo“ VTAT išbraukia tik apie 10 šeimų.
Politikus išgąsdino
Vieni uostamiesčio politikai, sumanę įstatyti naują langą galo su galu nesuduriančiai šeimai, pateko į beveik anekdotišką situaciją. Šeima geradarių paprašė dar vieno lango, o po jo pareikalavo dar ir durų. Politikų gerumas greitai išblėso.
Klaipėdos VTAT prieš kurį laiką gavo drabužių siuntą iš Švedijos. Tarnybos darbuotojos sužinojo, kad šeimos, kurios ateina šių drabužių, jais pradėjo prekiauti.
„Pastebėjome, jog dėžėmis iš tarnybos nešasi. Pasakiau, kad žinome, ką su jais daro, atšovė - „o ką gaila?“ Negaila, tačiau drabužiai buvo skirti visoms apskaitoje esančioms šeimoms, o ne kelioms“, - pasakojo G. Aurylienė.
Į tarnybą atėjo vienų uostamiesčio vaikų globos namų auklėtiniai ir skundėsi, jog auklėtojai jiems neduoda naujų drabužių ir batų. Apsilankius globos įstaigoje iš maišo išlindo yla. Įstaigos sandėliai lūžo nuo dėžių su nauja apranga ir avalyne, tačiau vaikai norėjo, kad visa tai, ko jie prašo, būtų nupirkta iš „Aprangos“, „Adidas“ arba „Nike“ firminių parduotuvių.
VTAT viršininkei teko girdėti, jog vyresni vaikai reikalauja pinigų surinktų per „Nomedos“ akciją ir piktinasi sužinoję, jog surinktos lėšos yra tikslinės - skirtos įvairiai įrangai, baldams, buities daiktams.
Negirdė viso kaimo
Panašių pavyzdžių gali papasakoti beveik visos labdara užsiimančios organizacijos. Vienos iš jų - Baltijos šalių „Lions“ klubų organizacijos prezidentė Aida Pečeliūnienė tokią situaciją patyrė visai neseniai.
Nusprendus surengti aukcioną, kurio metu rinktų lėšas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, organizacija išsirinko vieną šeimą iš Šilutės rajono. Po keleto apsilankymų pastebėta, jog sergančio berniuko tėvai girtauja, o mamai pareikalavus grynųjų pinigų, „Lions“ klubui kilo abejonių, ar už atiduotus tūkstančius nebus vaišinamas visas kaimas.
Pokalbininkės teigimu, teikiant labdarą neužtenka vien tik surinkti lėšas, būtina dar ir kontroliuoti, kad gavėjas jas tinkamai ir tikslingai panaudotų. Jei darai gerą darbą, tai daryk iki galo, tikina A. Pečeliūnienė. Už suaukotas lėšas klubas pats nupirko vaikui kambario baldus, kompiuterį, kelialapį į sanatoriją ir pervedė dalį pinigų jo seseriai, kuri turėtų pasirūpinti apmokėjimu už berniukui taikomą chemoterapiją.
„Prieš kelioliką metų rengiau šventes sunkiai gyvenančioms šeimoms, jų vaikams dalindavome dovanas. Buvo mamų, kurios pyko dėl to, kad mes nepasirūpinome ir jomis. Kai kurie žmonės iš tiesų įpratę lengvai ir už dyką viską gauti“, - prisiminė A. Pečeliūnienė.
Nelepina
Anot Klaipėdos VTAT viršininkės G. Aurylienės, iš labdaros ar pašalpų dažniausiai gyvena šeimos, kuriose girtaujama arba svaiginamasi narkotikais, taip pat - kuriose yra sergančių psichikos ligomis. Toks gyvenimo būdas dažnai perduodamas iš kartos į kartą ir yra taip įsišaknijęs, jog nei gąsdinimais, nei pamokymais esą neįmanoma išrauti.
Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“ auklėtiniai nelepinami ir jau nuo pirmų dienų čia skiepijama atsakomybė už savo gyvenimą bei aiškinama, kad už įstaigos durų labdara baigiasi, tikina šios įstaigos direktorė Regina Milašienė.
Anot jos, firminių drabužių „Ryto“ vaikai nereikalauja. Globos namai yra sudarę sutartį su vienu prekybos centru, kuriame vaikai turi galimybę pasirinkti tai, kas jiems patinka. Be to, nuo 14 metų jie gauna kišenpinigių - po 52 litus mėnesiui. Ne visiems jų duotam laikotarpiui užtenka, kiti pinigų nebeturi jau po kelių dienų. Auklėtojoms tokius tenka nuolat mokyti taupumo.
„Suprantu vaikų norą gražiai atrodyti, juk visi to nori, tačiau saviškiams visada paaiškiname, kokios mūsų galimybės, jie žino, jog išėjus teks net šaukštą patiems nusipirkti. O kad po švenčių šiukšlinėse randama primėtytų pyragų - nėra didelė tragedija. Gal vaikai persivalgo, juk ir šeimose taip būna“, - sakė R. Milašienė.
Klijuoti stereotipo, esą globos namuose atsakomybė neskiepijama - nederėtų, sutinka ir G. Aurylienė. Buvo atvejis, kai ji davė 20 litų iš globos namų išėjusiam vaikinui, kuriam laikinas prieglobstis buvo surastas nakvynės namuose. Po 4 metų tas pats jaunuolis užsuko į tarnybą atiduoti skolos su saldainių dėžute.
Džiaugiasi mažomis pergalėmis
Socialiniams darbuotojams prireikia titaniškų pastangų tam, kad nors viena šeima būtų išbraukta iš „juodųjų sąrašų“.
„Klausiame iš ko gyvena, sako iš pašalpų, tačiau jos juk skirtos vaikams. Ypač dažnas pasiaiškinimas - nedirba nes esą nėra darbo, bet šiuo laikotarpiu toks argumentas absoliučiai neįtikina. Laimei, nors ir nežymiai, tačiau tokių šeimų mažėja,“ - teigė G. Aurylienė.
Tą atspindi ir statistika. Prieš trejus metus VTAT apskaitoje buvo 800 socialinės rizikos grupei priskirtų šeimų, kuriose augo daugiau nei 1 000 vaikų. Šiemet skaičius sumažėjo iki 400. Šiose šeimose auga per 800 mažamečių.
Situacija pasikeitė po 2006 metais patvirtintos naujos tvarkos. Anksčiau pakakdavo tik vieno signalo tam, kad šeima iškart būtų įrašyta į VTAT įskaitą. Dabar įrašas daromas tik įsitikinus, jog tai būtina.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus statistika taip pat negąsdina. Iš 300 šeimų, pašalpų į rankas nuspręsta neduoti tik 7 šeimoms. Jos gauna maisto korteles. Dar 2 šeimoms skyrius iš jų pašalpų užmoka už vaikų darželius.
Anot šio skyriaus vedėjos pavaduotojos Janinos Tulabienės, taip daroma pačių žmonių labui, jie pašalpas naudoja neracionaliai, pinigus iššvaisto arba prageria.
Įprotis gyventi iš pašalpų perduodamas iš kartos į kartą. Jis taip įsišaknijęs, jog nei gąsdinimais, nei pamokymais neįmanoma išrauti
Vaida JUTKONĖ
