Su tuo susidūrė vilnietė Rūta, kuri papasakojo, kad su sugyventiniu pragyveno 30 metų, turi vaikų, kartu užgyvento turto, tarp jo – ir butą.
Vis tik dabar pora išsiskyrė, o butas yra sugyventinio vardu. Moteris nurodė, kad jų pinigai visur buvo bendri, panašiai investuota į buto pirkimą, jo remontus, taip pat bendrą gyvenimą, vaikus, keliones ir t. t.
„Ar būtų įmanoma bent tą butą pasidalinti po lygiai, kaip po skyrybų, net jei nebuvo santuokos? Ar išeities nėra ir liksiu be nieko?“ – teiravosi Rūta.
Ar turtas gali būti dalijamas tarp sugyventinių?
Advokatų profesinės bendrijos „Pakėnas ir partneriai“ advokatas Domas Pakėnas paminėjo, kad per pastaruosius 10 metų santuokų skaičius Lietuvoje pastebimai sumažėjo ir poros vis dažniau renkasi bendrą gyvenimą nesusituokus.
Tuo metu tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė pripažino, kad Lietuvoje gyvenimas nesusituokus nėra teisiškai reglamentuotas, todėl neretai sugyventiniams išsiskyrus viskas lieka tam, kurio vardu turtas buvo registruotas.
Vis tik ji paskatino taip visko nepalikti ir kreiptis į teismą, kadangi poros gyvenimą kartu, kuriant bendrą ūkį ir šeimyninius santykius (ypač – susilaukiant vaikų), teismas pripažįsta jungtine veikla. O tai reiškia, kad atsiranda teisė reikalauti bendrai užgyvento turto dalies.
„Skirtingai nuo santuokos, kai sutuoktinių turto dalys yra lygios, šiuo atveju partneris, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, turi įrodyti savo indėlį į šį turtą.
Pvz., kad savo pinigais prisidėjo prie buto įsigijimo arba už butą nemokėjo, tačiau dengė visas kitas poros pragyvenimo išlaidas, kol jo partneris mokėjo už butą“, – aiškino advokatė.
Prie turto prisideda ir vaikų auginimas
Pasak D. Pakėno, jei poros santykiai buvo nepastovūs, jie kartu gyveno neilgai, teismas galimai nepripažins, kad šalys turėjo tikslą kurti šeimą ir kad jų turtas yra bendras.
Tačiau, kuo daugiau metų pora pragyveno kartu, tuo partnerio indėlis (turtinis ir neturtinis) į turtą tikėtinai bus didesnis.
Advokatas išskyrė, kad turtinis indėlis – tai asmeniniai pinigai, kurie galėjo būti panaudoti buto pirkimui, remontui ar šeimos poreikiams.
Tuo metu neturtinis indėlis galėtų būti prisidėjimas savo darbu ar žiniomis, pvz., remontuojant butą, ieškant rangovų, organizuojant darbus, samdant dizainerius.
Pašnekovas paminėjo, kad kaip neturtinis indėlis gali būti vertinamas ir vaikų auginimas.
Pvz., jeigu, porai gyvenant kartu, moteris labai reikšmingai prisidėjo prižiūrėdama vaikus, o vyras už savo pinigus įsigijo turto, tas turtas gali būti dalijamas abiem dėl moters neturtinio (vaikų priežiūros), o vyro – turtinio (būsto pirkimo) indėlio.
Kaip įrodyti, kad poros turtas – bendras?
J. Karvelė teigė tokį įrodinėjimą teisme vadinanti „menu“, kadangi tai – kūrybinis procesas, o įrodymais gali būti bet kas. Pvz.:
- banko pavedimai ir įrodymai apie mokėjimą grynais;
- kreditai ir jų naudojimas;
- liudytojų pasakojimai apie poros elgesį, gyvenimą, ketinimus kurti bendrą ūkį ir šeimą;
- įrodymai ar pasakojimai, kad partneris pats remontavo butą, pirko medžiagas ar baldus;
- partnerio susirašinėjimai su statybininkais užsakant ir organizuojant darbus;
- įrodymai, kad partneris tiesiogiai į turtą neinvestavo, bet prisiėmė ūkio, vaikų išlaikymą ir pan.
Advokatė neslėpė, kad įrodymų neturėjimas apsunkina galimybę pagrįsti savo teisę į turtą.
„Tačiau tokiuose ginčuose teismai įprastai įpareigoja ir kitą partnerį pateikti įrodymus, ką jis yra investavęs į savo turtą.
Jeigu iš tų įrodymų matyti, kad šių investicijų nepakanka, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad likusią dalį turėjo investuoti kitas partneris“, – kalbėjo „Sorainen“ partnerė.
Kaip nesusituokus išvengti ginčų dėl turto?
Anot D. Pakėno, pakankamas būdas apsisaugoti nuo tokių situacijų – tai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymas arba turto įsigijimo metu jo įregistravimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
„Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi sugyventiniai gali susitarti dėl turto, kuris bus įgyjamas bendrai.
Pvz., susitarti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kuriame partneriai gyvena, arba automobilis, skirtas šeimos poreikiams, bus laikomi bendrąja daline partnerių nuosavybe“, – dėstė advokatas.
O turto registravimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, pasak pašnekovo, yra galimas tuo atveju, kai turtas yra įgyjamas sutartimi.
Tokiu atveju sutartyje turto savininkais turi būti nurodomi abu partneriai ir nustatomos jų nuosavybės dalys, pvz., kiekvienam po ½ buto.
Kiek trunka ir kainuoja turto dalybos
J. Karvelė pastebi, kad tokiu bylų dabar yra nemažai ir jų daugėja, kadangi vis daugiau porų gyvena nesusituokusios:
„Iš mūsų praktikos teismai iš pateiktų įrodymų įvertina, kokia dalimi partneris prisidėjo prie kito partnerio turto, ir gana dažnai priteisia kokią nors dalį turto arba piniginę kompensaciją.“
Pasak advokatės, jeigu pora gyveno kartu 30 metų, turi vaikų, o už butą sumokėtos lėšos nebuvo sukauptos vieno iš partnerių dar iki bendro gyvenimo pradžios, tai tikėtina, kad turtas bus padalintas po lygiai.
O, jeigu turtą įgijusio partnerio pajamos buvo ženkliai didesnės nei kito partnerio, galbūt teismas turtą padalins atitinkamai proporcingai pajamoms.
„Pakėnas ir partneriai“ advokatas skaičiavo, kad toks teismo procesas gali trukti apie 12–18 mėn. Išlaidos advokatui labai individualiai gali svyruoti nuo 1 tūkst. iki dešimčių tūkstančių eurų.
D. Pakėnas pridūrė, kad inicijuojant ginčą teisme dar turi būti mokamas žyminis mokestis valstybei, kuris skaičiuojamas nuo turto dalies, į kurią pretenduojama, vertės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
