Turbūt nė vieno kito Lietuvos futbolininko karjera jaunystėje nebuvo tokia permaininga kaip „Kauno Žalgirio“ atstovo Grato Sirgėdo.
Kadaise dabar 23-ejų metų saugą kalbino FIFA televizija, o po puikaus pasirodymo 2013 metų Europos U-19 čempionato finaliniame etape jam buvo klijuojama būsimos žvaigždės etiketė bei piešiama itin šviesi ateitis.
Per trejas rungtynes G. Sirgėdas pelnė tris įvarčius ir kartu su portugalu Alexandre‘u Guedesu bei olandu Anassu Achahbaru tapo rezultatyviausiais turnyro žaidėjais. Tiesa, panevėžietis tokį pasiekimą užfiksavo aikštėje praleidęs vos 141 minutę.
Deja, tuo metu Lietuvos futbolo viltimi vadinto futbolininko kelyje į aukštumas pasitaikė barjerų, kuriuos įveikti prireikė daug laiko.
Simfizitas ir kitos traumos nuslopino G. Sirgėdo tobulėjimą Vokietijoje, tad 2017 metais saugas grįžo į Lietuvą ir debiutavo „Kauno Žalgirio“ klube.
Pirmuoju įvarčiu Laikinosios sostinės komandoje panevėžietis galėjo džiaugtis 2018 metų kovo 17-ąją dieną, 4-ojo A lygos turo akistatoje su „Jonava“. G. Sirgėdas tarsi atsuko laikrodį atgal, suklaidino judesių arsenale pasimetusį varžovą ir technišku smūgiu padovanojo „Kauno Žalgiriui“ antrą pergalę iš eilės.
„Po to, kiek Gratui teko iškentėti, mes visi džiaugiamės vien dėl to, kad Gratas sugrįžo į futbolą. Labai džiaugiamės jo įvarčiu prieš „Jonavą“ ir komandos pergale“, – po tų rungtynių geromis emocijomis tryško Kauno ekipos vyr. treneris Mindaugas Čepas.
Nuo duoto interviu FIFA televizijai praėjo jau keleri metai ir per tą laiką nemažai kas pasikeitė, tačiau viena kuklaus saugo frazė liko aktuali iki šios dienos: „Manau, kad futbolas man reiškia viską. Apie jį galvoju kiekvieną dieną ir tai pats geriausias žaidimas, kurį galėjau atrasti“.
Apie dabartinį etapą „Kauno Žalgiryje“ ir nemalonius praeities epizodus G. Sirgėdas pasidalino įspūdžiais su oficialia A lygos svetaine.
– Kokiomis aplinkybėmis praėjusiais metais atsidūrėte „Kauno Žalgiryje“?
– Iš pat pradžių turėjau lūkesčių Vokietijoje. Buvau „Jahn Regensburg“ peržiūroje ir turėjau pasilikti ten, kad mane išnuomotų žemesnės lygos komandai. Priklausiau jai, bet sąlygos nebuvo pačios geriausios. Pažaidžiau ten ir po to vykau į Švedijos aukščiausios lygos klubo peržiūrą.
Su AFC „Eskilstuna“ klubu pasirašiau trejų metų sutartį, bet įvyko kažkokie neaiškūs dalykai. Padėjau savo parašą, tačiau jų parašų nebuvo. Pasimokiau iš to ir tokių dalykų nedarysiu. Pasitreniravau ten ir dar patyriau traumą. Buvau be klubo ir traumuotas, tad teko kažkur vėliau treniruotis. Nenorėjau susitarti dėl ilgalaikės sutarties, todėl pasirinkau „Kauno Žalgirį“. Jie sutiko su mano sąlygomis ir leido man treniruotis.
– Kauno klube esate antrą sezoną. Kuo skiriasi Johnathano McKinstry bei Mindaugo Čepo treniruojamos komandos?
– Praėjusį sezoną komanda buvo renkama ne A lygai, į kurią klubas pateko netikėtai. Šį sezoną galėjome pradėti ruoštis kur kas anksčiau, manau, komanda yra surinkta stipresnė, nors kelių atsarginių žaidėjų dar trūksta. Tikiuosi, kad dar pasipildysime. Kalbant apie trenerius, tai Johnathanas McKinstry labai daug laiko skyrė taktinėms treniruotėms ir šiuo aspektu buvo labai stiprus. Buvo daug analizių, informacijos apie varžovus, viskas buvo parengta įdomiai. Mindaugas Čepas daugiau skiria dėmesio psichologijai. Akcentuojami paprastesni dalykai, perdavimo kultūra ir kompaktiškas žaidimas.
– Ar tarpsezonio metu svarstėte išvykti į kitą klubą?
– Praėjusį sezoną nesužaidžiau daug rungtynių, jose dažnai į aikštę žengdavau po keitimo. Paskutiniu metu daug žaista nebuvo, todėl kažką susirasti būtų buvę sunku. Nusprendžiau, kad šį sezoną reikia įsitvirtinti čia ir pasirašiau naują sutartį.
– Kokie yra Jūsų ir komandos tikslai šį sezoną?
– Komandoje apie tikslus nekalbėjome, bet, žinoma, savaime suprantama, kad sieksime nelikti paskutiniais. Esame subūrę neblogą komandą – žiūrime į kiekvienas rungtynes, norime jose iškovoti kuo daugiau taškų.
Asmeniniai tikslai irgi panašūs. Norisi sužaisti sezoną be traumų. Jeigu taip nutiks, manau, kad sugrįš visi buvę mano įgūdžiai ir viskas bus gerai.
– Ar esate atsistojęs ant kojų po traumų periodo?
– Sunku atsakyti. Vieną dieną būna geriau, kitą – sunkiau, bet prie pasitaikančių skausmų jau pripratau. Stengiuosi mažiau į tai kreipti dėmesį ir save prisižiūriu. Prieš ir po treniruočių darau viską, kad skausmų būtų kuo mažiau. Manau, kad šį sezoną viskas bus neblogai. Nieko negali žinoti, bet ankstesnė trauma neturėtų sutrukdyti.
– Kokia atmosfera vyrauja komandoje ir kaip ji, Jūsų nuomone, šiuo metu yra susižaidusi?
– Žaidėjų nėra itin daug, nors gal tai ir šioks toks pliusas. Kita vertus, jei pasipils traumos ar diskvalifikacijos, gali pritrūkti žaidėjų. Pas mus geras kolektyvas – kiekvienas kovoja už kiekvieną. Susirinko nemažai naujų žaidėjų – geriausio žaidimo dar tikrai nedemonstruojame. Turime individualiai stiprių futbolininkų. Keliems žaidėjams demonstruojant gerą sportinę formą ir kitiems prie jų prisitaikant, mūsų potencialas bus tikrai didelis.
– Kiek pelnytas įvartis „Jonavai“ buvo svarbus psichologiškai?
– Kiekvienas įvartis suteikia teigiamų emocijų ir prideda pasitikėjimo. Tose rungtynėse neblogai sekėsi žaisti. Įvarčio per daug nesureikšminu ir stengsiuosi kitose rungtynėse vėl įmušti.
– Atsukime laiką šiek tiek atgal. Kas labiausiai padėjo susitvarkyti tuo sunkiausiu karjeros metu?
– Kai Vokietijoje buvau vienas 18 metų ir prasidėjo traumos, atrodė, kad viskas blogai, viskas labai sunku. Atradau savyje jėgų, skaičiau knygas ir stengiausi į viską žiūrėti pozityviai.
– Gal turite pavyzdį iš futbolo pasaulio, kai futbolininkas karjeroje turėjo sunkų periodą, bet po to pražydo naujomis spalvomis?
– Specifinio pavyzdžio neturiu, bet jų yra ne tik futbole. Kai turi didelį norą, galima atsitiesti ir po labai sunkių situacijų. Mano situacija – ne pati sudėtingiausia ir ne pati blogiausia. Aš dar turiu laiko ir noro atsitiesti ir toliau žaisti futbolą.
– Ar po puikaus 2013 metų pasirodymo nebuvo užaugę pernelyg dideli sparnai, neatsirado per didelis pasitikėjimas savimi?
– Manau, kad per daug niekas nepasikeitė. Tiek tuo metu, tiek dabar mąstau taip pat. Tikrai į nieką iš aukšto nežiūrėjau, tai – kitų žmonių kalbos ar kažkas panašaus. Koks buvau, toks ir likau.
– Jau kurį laiką rungtyniaujate Lietuvoje, tad kokie bendri įspūdžiai iš Lietuvos čempionato?
– Žinoma, norisi sužaisti daugiau rungtynių su skirtingomis komandomis, aštuonių klubų, mano nuomone, mažoka. Pirmos dvi komandos yra aukštesnio meistriškumo negu likusios šešios, tarp kurių rungtynės gali baigtis neprognozuojamais rezultatais.
– Netrukus įvyks Kauno derbis. Komandoje turite ir buvusį praėjusio sezono „Stumbro“ žaidėją – Tomą Snapkauską. Kaip tam mačui ruošiatės?
– Kiekvienas derbis yra principinė kova. Kaip iš visų jėgų kovojome rungtynėse su „Jonava“, taip tą darysime ir su „Stumbru“. Tomui turbūt tai bus labiau išskirtinės rungtynės prieš buvusią komandą. Jis gerai atrodo treniruotėse, manau, bus geros rungtynės. Stengsimės nugalėti.
