„Ilgą laiką į savo mitybos įpročius nekreipiau dėmesio. Kelionių metu valgydavau bet kaip, bet ką ir bet kada, tad natūralu, kad užsiauginau didžiulį pilvą,“ – prisipažino jis.
Makalius susirūpino ne tik savo išvaizda, bet ir sveikata, todėl nusprendė veikti. Vaikinas pradėjo sportuoti ir atidžiau peržvelgti, ką deda į skrandį.
„Manau, kad taip įvyko dėl to, jog aš buvau susikoncentravęs ties darbu, aplinkui nieko daugiau nemačiau. Prastai maitinausi, tai, ką rasdavau po ranka – tą ir valgydavau. Aš keliauju labai daug ir dėl laiko skirtumų, dėl laiko stokos tinkamai suderinti mitybą tampa tikru iššūkiu. Pradėjau sau nepatikti, todėl netrukus man kilo noras įrodyti, kad ir keliaujantis, ir dirbantis žmogus gali gyventi sveikiau“, - pokyčių priežastis dėstė jis.
Pokyčius Makalius pastebėjo ne tik savo gyvenime, bet ir lietuvių mentalitete. Pasak jo, mūsų tautiečiai daug rečiau keliones supranta kaip galimybę daug ir pigiai pavalgyti.
„Aš labai džiaugiuosi, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonių renkasi viešbučius su „Viskas įskaičiuota“ maitinimo tipu. Pagaliau lietuviai kelionės tikslą supranta ne kaip maistą ir būtinybę atsivalgyti už tai, ką sumokėjo, bet ir kaip pažinimą, tobulėjimą ir naujų įspūdžių pamatymą“, - tikino jis.
Paklaustas, koks jo mėgstamiausias patiekalas, visą pasaulį išmaišęs keliautojas užtrunka su atsakymu, tačiau netrukus nustebina, tai – Kijevo kotletas. Tiesa, R. Širvinskas turi ir labai nemėgstamų maisto produktų sąrašą.
„Nevalgau žalumynų, tarp kurių – krapai, petražolės, kalendra, salieras ir kiti. Praktiškai nieko, kas būna visuose gruziniškuose patiekaluose. Dėl šios priežasties man būna labai sunku įtikti su maistu. Nutinka ir taip, kad pasakius, kad nemėgstu valgyti žalumynų, padavėjas tik nusijuokia ir paklausia: „Palaukite, tai, ką tada jūs valgysite?“. Man tiesiog tai labai nepatinka“, - prisipažįsta vaikinas.
Keliautojas tiki, kad didelę šalies kultūros dalį galima pažinti per maistą.
„Paragauti vietinės gamybos patiekalų yra privaloma. Tiesa, man teko paragauti visokiausių keistenybių: šikšnosparnis Seišeliuose, kirmėlė, tarakonai, vabzdžiai, žiogai Tailande. Žmonės mėgsta sakyti: „Va, kiek daug keistenybių yra pasaulyje“, tačiau mėgstu priminti, kad mes valgome vėdarus, o tai, kaip žinome, yra žarnos įdarytos bulvėmis. Net neabejoju, kad ir kiti žmonės stebisi tuo, ką mes valgome“, - priminė jis.
Per visą savo kelionių istoriją Makalius su maistu „nudegė“ trijose egzotiškiausiose pasaulio šalyse: Egipte, Tailande ir Indijoje.
„Paragauju visko, bet nuolat išskirtinės virtuvės neišbandau. Jau esu ne vieną kartą skaudžiai pasimokęs – Egipte vietinę virtuvę išbandžiau Hurgados centre, tąkart paragavau cukranendrių sulčių ir po to savaitę gulėjau ligoninėje. Maistu apsinuodijau ir Tailande, Indijoje. Bandyti egzotiškus patiekalus reikia atsargiai, tačiau tai svarbi kelionių dalis“, - įsitikinęs jis.
Keliones organizuojantis vaikinas primena, kad norint pažinti šalies vietinę virtuvę reikia rinktis atsargiai – svečiose valstybėse gyvenančių žmonių maistas gali drastiškai skirtis nuo mūsiškio, o tai gali neigiamai paveikti savijautą.
„Sakoma, kad norint pažinti tam tikrą virtuvę reikia eiti į prastai atrodančią vietinę vietą, norint paragauti tradicinių valgių. Aš šia taisykle ne visada vadovaujuosi, nes ten gyvenančių žmonių skrandžiai skiriasi nuo turistų. Jie geba prisitaikyti prie įvairiausių bakterijų, o aš, deja, ne. Todėl kartais geriau nueiti į geriau atrodantį restoraną, skirtą miesto svečiams. Galbūt sumokėsite daugiau, tačiau yra didelė tikimybė, kad toliau sėkmingai tęsite kelionę“, - patarė jis.