Turtingiausi JAV gyventojai, sudarantys 0,1 proc. šalies populiacijos, susikūrė sistemą, kuri leidžia jiems apsaugoti ir padidinti savo turtą bei itin paveikti JAV politinę areną. Trumpiau – jie valdo šalį.
Į Kalifornijos universito sociologijos profesorių G. Williamą Domhofą, kuruojantį portalą „Kas valdo Ameriką“ (angl. Who Rules America), kreipėsi anonimu norintis likti investicijų valdytojas. Jis susirūpino dėl šalies ekonomikos.
„Pasiekiantieji JAV finansų sistemos viršūnę sukūrė sudėtingą įstatymų ir jų vengimo sistemą, – rašo jis. – Tai jiems leidžia apsaugoti ir padidinti savo turtą bei daryti milžinišką įtaką šalies politinei arenai. Jie turi galią ir turtą. Paprasti piliečiai, sudarantys 99,9 proc. populiacijos, nieko nežino apie šias sistemas, nesupranta, kaip jos veikia, ir greičiausiai jose nedalyvaus, mat nedaug galimybių, kad jie paklius tarp 0,1 proc. turtingiausiųjų. Be to, esantieji viršuje nenusiteikę atskleisti ar pakeisti savo žaidimo taisyklių. Aš nebesu optimistiškas."
Iš kur jis apie tai žino? Kaip rašo savo laiške, paslaptingas investuotojas dirba su turtingiausiais JAV gyventojais, sudarančiais 1 proc. šalies populiacijos. Jų turtas viršija 5 mln. JAV dolerių, o metinis darbo užmokestis perkopia 300 tūkst. JAV dolerių.
Nelygybė viršūnėje
Kaip minėjome, patys turtingiausi JAV gyventojai tesudaro 1 proc. bendros populiacijos. Tačiau šiame procente daug nelygybės. Į žemesnę procento pusę pakliūva gydytojai, advokatai, aukštesnės grandies vadybininkai ir sėkmės lydimi smulkieji verslininkai. Nuo uždirbtų pajamų jie dažniausiai sumoka 25–30 proc. mokesčių, tuomet pensijai kaupti skiria dar apie 50–100 tūkst. JAV dolerių per metus ir galiausiai jų metinės pajamos sustoja ties 175–250 tūkst. JAV dolerių per metus arba 15–20 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.
Norint pakliūti į aukštesnę procento pusę reikia sukaupti bent 1,8 mln. JAV dolerių turtą. Jei domina viršutiniai 0,25 proc. – turto suma išauga iki 3,1 mln. JAV dolerių, o 0,1 proc. riba prasideda ties 5,5 mln. JAV dolerių. Pati viršūnėlė – 0,01 proc. – driekiasi nuo 24,4 mln. JAV dolerių.
Žemesnioji procento pusė turtus uždirba per dešimtmečius, skiriamus mokslui, sunkiam darbui, taupymui ir investavimui ar užsiimant smulkiuoju verslu. Daugeliui žmonių 175-250 tūkst. JAV dolerių metinės pajamos po mokesčių ar 1,2-1,8 mln. JAV dolerių turtas gali pasirodyti itin daug, tačiau realybėje tokie pinigai neužtikrina laisvės nuo finansinių neramumų ir nesuteikia priėjimo prie tikros galios ir pinigų. Pastarieji tikslai pasiekiami tik tada, kai pakliūvi tarp 0,1 proc. turtingiausiųjų.
Viršūnės pranašumai
Kaip teigia investicijų valdytojas, žemesnioji procento pusė turtus sukaupė kaip kurios nors profesijos profesionalai ar smulkieji verslininkai. Dėl šios priežasties jiems neprieinamos viršūnėlės privilegijos. Štai medikų uždarbį apkarpo įvairios reguliuojančios organizacijos, teisininkai kenčia dėl per didelės konkurencijos, mažėjančios paklausos, o smulkiuosius verslininkus varžo didėjantis apmokestinimas ir valdžios reguliavimas.
Esantieji aukštesnėje procento pusėje, ypač tarp 0,1 proc. turtingiausiųjų, dažnai gali skolintis beveik už dyką, pelną ir pagamintus produktus laikyti užsienio šalyse, asmeninį turtą saugoti mokesčių rojuose bei paveikti JAV įstatymų leidybą.
Jiems ranka pasiekiamos geriausios apskaitos bendrovės, mokesčių ir kiti advokatai, konsultatai, privatūs turto valdytojai bei tinklas turtingų ir įtakingų draugų. Daugelis esančiųjų mažesnėje procento pusėje tėra gerai mokami viršūnės darbiniai arkliai.
„Mano nuomone, amerikietiška svajonė tapti itin turtingam tėra puiki rinkodaros žmonių sukurta fantazija, kuri leidžia 99,5 proc. šalies gyventojų tikėtis geresnio gyvenimo ir saugo nuo socialinių ir politinių neramumų. Tikimybė pakliūti tarp 0,5 proc. turtingiausiųjų – itin maža, o ten jau esantieji saugo, kad durys neatsivertų“, – svarsto investuotojas.
Nekuria vertės
Esantieji tarp pačių turtingiausiųjų yra vienaip ar kitaip susiję su finansinėmis paslaugomis, bankų sektoriumi, nekilnojamojo turto plėtra ar valstybiniais užsakymais. Lipant aukštesniosios procento pusės laiptais vis dažniau žmonių turtai būna susieti su investavimo sektoriumi ar skolintais pinigais, o ne su produktų pardavimu, paslaugų teikimu ar paprastu darbu, ką daro likę 99,5 proc. gyventojų.
„Man kyla klausimas, ar ši žmonių grupė sukuria kokią nors pridėtinę vertę, ar tiesiog JAV ekonomikos ir verslo sukurtus vaisius nukreipia į savo kišenes. Aišku, jie nedaro nieko nelegalaus", – sako investuotojas.
Pelno troškimas
Anot jo, svarbu suprasti, kokį pavojų kelia tokia turto koncentracija vienoje žmonių grupėje. 2008 metų finansų krizę sukėlė ne sunkiai dirbantys 99,5 proc. – jie gali sunaikinti tik savo finansinę gerovę, bet ne visą ekonominę sistemą. Tai padarė esantieji pačiame viršuje ir iš to daug užsidirbo.
Štai pirmąjį šių metų ketvirtį JAV didžiausių bendrovių pelnas augo 31 proc., o apmokestinimas sumažėjo tiek pat – viskas dėl veiklos perkėlimo į mažus mokesčius taikančias šalis. Apie 40 proc. pelno „S&P 500" sąrašo bendrovės uždirba užsienyje – ten jis ir lieka. Apie pusė šių bendrovių centrines būstines turi mokesčių rojuose. Jei jos savo pelno neparveža į tėvynę, mokesčių tėvynei taip pat nemoka.
Pernai nemažos dalies didžiausių šalies įmonių apmokestinimo norma svyravo tarp -0,7 ir -9,2 proc. Šiuo metu jie siekia, kad pelno mokestis būtų sumažintas iki 5,25 proc. vietoj dabartinių 35 proc. O eiliniai dirbantys piliečiai, gaunantys žemiausias pajamas, apmokestinami 10 proc. tarifu.
FAKTAI: Turtingiausi amerikiečiai
„Forbes" duomenimis, šiuo metu turtingiausias amerikietis yra Billas Gatesas. Jo turtas vertinamas 54 mlrd. JAV dolerių.
Antras – Warrenas Buffetas, 45 mlrd. JAV dolerių.
Trečias – Larry Ellisonas , 27 mlrd. JAV dolerių.
Ketvirtas – Christy Walton su šeima, valdantys 24 mlrd. JAV dolerių.
Penktas – Charlesas Kochas, 21,5 mlrd. JAV dolerių.
