• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Malmės mieste iškilusiame Turning Torso dangoraižyje dvelkia kokybe ir komfortu.

„Pinigų būtų užtekę kelionei aplink pasaulį ar prabangiam automobiliui. Tačiau aš nutariau verčiau atšvęsti savo jubiliejų su šimtu svečių Turning Torso viršūnėje. Tai man pasirodė geresnė investicija“, – pasakoja fizioterapeutė Lena Vapner.

REKLAMA
REKLAMA

 Tokių susižavėjimo istorijų – ne viena. Dauguma Švedijoje ir nemaža dalis Skandinavijoje puikiai žino, kas tas žavesio objektas. Turning Torso („Besisukantis liemuo“) – aukščiausias Skandinavijoje ir vienas aukščiausių Europoje gyvenamasis dangoraižis.

REKLAMA

2005-aisiais trečiajame pagal dydį Švedijos mieste Malmėje, ant Baltijos jūros kranto išdygęs 190 metrų 54 aukštų bokštas iki šiol masina išskirtine forma.

Garsaus ispanų architekto Santiago Calatravos suprojektuotame dangoraižyje audrų metu kai kurie gyventojai jaučiasi tarsi ant laivo denio. Jie kuria naujus mitus apie „siūbuojantį“ pastatą, kuris, pasirodo, gimė iš skulptūros.  

REKLAMA
REKLAMA

Pavydo audros

Dangoraižis Turning Torso švedų sąmonėje spėjo įsišaknyti kaip Malmės simbolis, atspindintis naujosios tikrovės vizualiąją išraišką.

Šis daugiaaukštis iki šiol kelia pavydo audras ir Švedijos sostinėje Stokholme, ir vos 20 kilometrų nuo Malmės nutolusioje Danijos širdyje Kopenhagoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Stokholmo ir Kopenhagos politikai griežia dantį ir rezga planus, kaip iš Turning Torso atimti aukščiausiojo pastato titulą. Štai Stokholme planuojama statyti dešimčia metrų aukštesnį dangoraižį – 200 metrų aukščio biurų ir apartamentų pastatą Telefonplan.

REKLAMA

Tuo metu Kopenhagoje kalbama apie kone dangų remiančio viešbučio pramogų parke Tivoli viziją.

Skandinavų spauda iš šių varžytuvių spėjo pasišaipyti: „Tai – kažkokia vyriška falų kova“.

Tačiau kol kas neaišku, kada bent vienas iš minėtųjų „falinių“ projektų bus įgyvendintas.

REKLAMA

Skandinavijoje manoma, kad naujas aukščiausias pastatas kurioje nors sostinėje neišspęstų būsto stygiaus problemos. Greičiau tiktai leistų patenkinti politikų tuštybę.

Tuo tarpu Malmės dangoraižis leido miestui pradėti naują gyvenimo etapą.   

Iki naftos krizės praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, Malmė buvo industrinis miestas. Tačiau pakitus ekonominei situacijai, miestui kartu teko keisti savo veidą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įsteigta nauja aukštoji mokykla, nutiestas Oresundo tiltas į Kopenhagą. Apleisto pramoninio uosto vietoje įkurta patraukli naujoji miesto dalis – Vakarinis uostas (Västra Hamn) su garsiuoju Turning Torso dangoraižiu.

Gamyklas pakeitė informacinių technologijų, ekologinės statybos ir medijos įmonės. Tiltas į Daniją sustip-rino ryšį su žemynu. Malmė, o kartu ir visa Oresundo įlanka, tapo sparčiausiai besivystančiu regionu visoje Skandinavijoje.  



Gimė iš skulptūros

REKLAMA

Dangoraižio Turning Torso projekto autorius – garsus ispanų architektas S. Calatrava.

56 metų diplomuotas skulptorius, architektas ir inžinierius pripažino, kad savo kūriniuose mėgsta atkartoti formas ir spalvas, kurios būdingos vietovei. Jo darbuose laisvos formos derinamos su griežtomis linijomis.

REKLAMA

Vieni žymiausių S. Calatravos statinių – Olimpinis stadionas Atėnuose, traukinių ir metro stotis Ground Zero Niujorke.

Turning Torso buvo pirmasis architekto suprojektuotas dangoraižis, o taip pat ir pirmasis gyvenamasis pastatas.

Tačiau pirmiausia gimė skulptūra – S. Calatravos sukurtas besisukančio žmogaus kūno simbolis Twisting Torso. Tai – stilizuota kolona iš septynių vienas ant kito uždėtų marmurinių kubų, kuriuos jungia bendras stuburas. Apatinė skulptūros dalis, lyginant su viršutiniąja, pasukta 90 laipsnių kampu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtent šiuo kūriniu susižavėję nekilnojamojo turto kompanijos HSB vadovai pasiūlė S. Calatravai suprojektuoti dangoraižį. Netrukus buvo imtasi statybų.  

„Tai – iš skulptūros gimęs, susižavėjimą keliantis statinys iš kubų, besigręžiantis vandens ir aplinkinio pasaulio link“, – išdygusį dangoraižį liaupsino ekspertai.

REKLAMA

Ir pats architektas S. Calatrava pastato atidarymo iškilmėse mėgavosi savo darbu: „Aš labai patenkintas. Turning Torso man kelia nuostabą – žvelgiant iš skirtingų kampų jis atrodo vis kitoks. Tai stebina visus, net mane“.

Aukščiausias dangoraižis Skandinavijoje pelnė ne vieną prestižinį įvertinimą. 2005 metais Turning Torso įteiktas Kanuose vykusios MIPIM nekilnojamojo turto parodos prizas už geriausią gyvenamąjį pastatą.

REKLAMA

Garsus pasaulio dangoraižių tinklapis Emporis.com skandinavų bokštui suteikė geriausio 2005-ųjų dangoraižio apdovanojimą, o 2006 metais tarptautinė betono federacija „fib“ skyrė prizą už išskirtinę statinio konstrukciją.

„Mano tikslas – kiekvienam pastatui suteikti stiprų, unikalų charakterį, kad vėliau jis galėtų gyventi pats“, – tai, už ką yra vertinamas, įvardijo architektas S. Calatrava.



Kainavo dvigubai daugiau

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau skulptūros virsmas pastatu nebuvo paprastas. Projektas įgyvendintas 2005-aisiais – dvejais metais vėliau, nei planuota.

Dangoraižio galutinė kaina – 583,6 milijono litų (1,6 milijardo Švedijos kronų) taip pat nenudžiugino investuotojų – bendrovės HSB. Mat pradiniame projekto biudžete buvo įrašyta perpus mažesnė suma.

Papildomų lėšų prireikė dėl to, kad pastato statyboms sunaudota gerokai daugiau armatūros, nei planuota.

Techninį projektą vertinusi bend-rovė „Sweco Vbb Stokholme“ nustatė, kad vietoje 1850 tonų armatūros pastatui prireiks net 4400 tonų. Architektui S. Calatravai, kuris buvo atsakingas ir už konstrukcinę statinio dalį, teko pripažinti klaidą ir skubiai koreguoti projektą.

Tiesa, per dangoraižio Turning Torso atidarymo iškilmes brangiai atsiėję nesklandumai buvo nustumti į antrąjį planą.

Tuometis kompanijos HSB vadovas Gregas Dingizianas konstatavo, kad tokio tipo statinio buvo neįmanoma pastatyti pigiau.

Tačiau tuojau pat pridūrė: jei investuotojai būtų iš anksto žinoję galutinę projekto kainą, Turning Torso Malmėje šiuo metu nestovėtų.

Bute – lyg ant denio

Turning Torso dangoraižio pamatai išlieti ant kalkakmenio, maždaug penkiolika metrų po žeme. Betonas  su kalkakmeniu sutvirtintas 3 metrų ilgio plieno strypais.

REKLAMA

Beveik dviejų šimtų metrų aukščio statiniui iš viso buvo sunaudota 4,5 tūkst. tonų armatūros strypų ir 25 tūkst. kubinių metrų betono. Statinio fasadas suręstas iš aliuminio ir stiklo plokščių.

Dangoraižis stovi ant Baltijos jūros kranto, vėjuotoje vietoje netoli Malmės miesto centro.

Specialistai apskaičiavo, kad statinio viršūnė pučiant itin stipriems uraganiniams vėjams (iki 44 metrų per sekundę) gali svyruoti iki 30 centimetrų. Tačiau tokio stiprumo vėjai Malmėje pučia tiktai kartą per šimtą metų. Paprastai viesulo greitis neviršija 30 metrų per sekundę.

Nors dangoraižio šeimininkės HSB atstovai tvirtina, jog galimas siūbavimas yra per menkas, kad gyventojai jį pajustų, pastarieji kone po kiekvienos audros dalijasi aštriais įspūdžiais.

„Toks jausmas, tarsi gyventum laive atviroje jūroje“, – savaitraščiui „Metro Bostad“ teigė danų pora, įsikūrusi  

47-ajame dangoraižio aukšte.

Danai tvirtino, kad per neseniai praūžusias audras „Gudrun“ ir „Per“ jų bute plaikstėsi užuolaidos  ir barškėjo indai.

Bėdos dėl baldų

Architektas Tomas Vikstriomas pastebi, kad dangoraižio panašumo į laivą iš tiesų esama. Tačiau visai kitu aspektu – vertinant statinio interjerą. „Kvadratiškai mąstyti pratusį žmogų šiame name apima gana keistas jausmas“, – pastabėjo specialistas.

REKLAMA

Visos dangoraižio sienos yra gaubtos, jos plonėja iš apačios į viršų. Statinio viršūnėje išorinė siena yra maždaug dviem metrais plonesnė. Dėl to ir butai pastato viršutiniuose aukštuose yra kiek erdvesni.

Kita dangoraižio ypatybė – pasvirę langai. Gyventojai juos gali praverti vos dešimt centimetrų. Tad langų išorę valo specialiai apmokyti darbuotojai, nebijantys ekstremalių iššūkių. Į reikiamą aukštį jie nuleidžiami pasitelkus į pagalbą ant dangoraižio stogo sukonstruotą kraną.

29 aukšte įsikūrę Ulla ir Tomy Venkatai pasakoja, kad aukščio baimės jau nebejaučia. Tačiau pripažįsta, kad svečiams dažnai svaigsta galva. Kodėl? Atsakymas paprastas: viskas jų bute yra kreivoka.

Ši šeima tik po ilgų žvalgytuvių rado tinkamus baldus.

„Jokie mūsų senojo būsto baldai netiko. Teko užsakyti specialias išgaubtas spintas, užuolaidų laikiklius. Pakabinti ant naujojo buto sienų paveikslų taip pat nepavyko. Vietoj jų būstą papuošėme klijuojamomis dekoracijomis“, – teigė U. Venkat.

Dvelkia prabanga

Visi dangoraižio butai planuoti pagal vieningą sistemą.

Vos pravėrus buto duris, atsiveria svetainė ir virtuvė – koridoriaus nėra.

Būstų grindys – lakuoto ąžuolo, durys – taip pat ąžuolinės. Paaukštintos lubos ir milžiniškos durys suteikia didesnės erdvės įspūdį.

REKLAMA

Kambariai didesniuose butuose yra gana neįprastos formos – pailgi, juose daug langų. Tad interjero detalėms vietos lieka nedaug.

„Turint omenyje, jog tai – skulptūra, virtusi gyvenamuoju namu, vidinėms statinio erdvėms teko prisitaikyti prie išorės“, – aiškino architektė Eva Kristensson.

Visų butų virtuvėse iš anksto buvo pastatyti šaldytuvai, viryklės, karštakrosnės ir indaplovės.

Didesniuose butuose yra ir atskiri skalbyklos kambariai. Žodžiu, visur dvelkia komfortu.

Dangoraižio gyventojai gali pasijusti tarsi viešbutyje. Jie kiaurą parą gali kreiptis į apatiniame namo aukšte budintį pagalbininką. Jis padeda parsinešti sunkius krepšius, iškviesti taksi ar užsakyti bilietus į kiną.

Turning Torso gyventojai taip pat turi prieigą prie intraneto – vidinio namo tinklo, kuriuo jie informuojami  apie būsto ūkio reikalus, įvairius renginius.

Intranetu galima užsisakyti įvairių paslaugų mažesne kaina – pavyzdžiui, pigiau kainuoja maistas į namus, kirpėjo, gydytojo ar advokato paslaugos.

Beje, dangoraižio gyventojai gali naudotis pastate esančiu sporto klubu, pirtimi ir sūkurine vonia (43 aukšte!).  



Žaibiški liftai

REKLAMA

54 aukštų bokšto gyventojai į savo namus gali pakilti trimis greitaeigiais liftais.

Kiekvienas jų per sekundę įveikia 5 metrus – iš pirmojo aukšto į viršutinį, 54-ąjį, pakylama per 38 sekundes.

Name dar įrengtas vienas avarinis liftas, du liftai skirti pirmuosiuose aukštuose įsikūrusių biurų darbuotojams.

Projektuotojai ypatingą dėmesį skyrė priešgaisrinei apsaugai. Namo konstrukcija yra atspari ugniai, be to, įrengta moderni purkštuvų sistema.

Priešgaisrinė sistema nelaimės atveju purkštų net 1000 litrų vandens per minutę.

Visas pastatas yra padalytas į šešias apsaugos zonas ir daugybę celių, skirtų užkirsti kelią ugniai.  

Draugiškas klimatui

Naujasis Malmės miesto simbolis patenka į pirmąją mieste ekologinę zoną.

Dangoraižis Turning Torso atspindi ne tik naująją architektūrą, bet ir vadinamąjį „draugišką klimatui“ gyvenimo būdą.

Kompanija HSB tvirtina, kad visa Turning Torso pastate naudojama energija yra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Didžioji dalis Vakarinio uosto rajonui tiekiamos elektros atkeliauja iš vėjo jėgainių, būstai šildomi saulės baterijų elementų ir požeminės vandens jėgainės energija.

REKLAMA

Be to, rūpinamasi, kad energija būtų panaudojama kuo efektyviau. Kiekviename bute įrengti maisto atliekų malūnai – sumaltos atliekos vėliau naudojamos biodujoms gaminti. Kitas atliekas gyventojai kruopščiai rūšiuoja.

Švedams tai – įprasta.  

Galima tik nuomotis

Dangoraižio Turning Torso šeimininkė – nekilnojamojo turto bend-rovė HSB – iki šiol nepardavė nė vieno šio išskirtinio statinio kvadratinio metro.

Butai pastate neparduodami, juos galima tiktai nuomotis. Tiesa, buvęs kompanijos HSB vadovas Larsas Danielssonas pasakė, kad viskas pasaulyje parduodama, reikia tik nustatyti tinkamą kainą.

Pigiausio vieno kambario buto penkioliktame namo aukšte nuoma per mėnesį atsieina apie 2700 litų, brangiausio penkių kambarių buto nuoma 51-ame aukšte – 9940 litų.

Nuomos kainą lemia būsto plotas, vaizdas pro langus. Tačiau verta pastebėti, jog didžiąją metų dalį dangus Malmėje būna apsiniaukęs. Tad gyventojai neretai gali grožėtis tiktai rūko paklode.

Tomis retomis dienomis, kai orai giedri, iš viršutiniųjų dangoraižio aukštų pietuose matyti miestelis Falsterbo, vakaruose – Danijos sostinė Kopenhaga, šiaurėje – Švedijos miestas Helsingborgas, o rytuose – Skonės lygumos.

REKLAMA

Eilės ištirpo

Prieš dangoraižio atidarymo iškilmes norintieji  gyventi „skulptūroje” rikiavosi į ilgą eilę. 2008-ųjų pradžioje pirmąkart paskelbta, jog atsirado trys laisvi butai.

Tačiau tai, ko gero, dar nereiškia, jog Turning Torso fenomenas subliūško.

Atvirkščiai – Malmėje randasi vis naujų prekių ženklų, naudojančių Turning Torso simboliką.

Įmonė „Lollopard“ neseniai išleido marškinėlių kolekciją su pastato atvaizdu, miesto centre atidaryta vaikų drabužių parduotuvė „Turning Kids“.

Maisto prekių parduotuvėse galima įsigyti dangoraižio formos saldainių dėžučių „Turning Chocholates“.

Kompanija HSB dangoraižio pašonėje atidarė prabangių parduotuvių galeriją „Turning Torso Gallery“ ir restoraną „Torso Twisted“.

Turning Torso atvaizdas vis labiau atpažįstamas turistų. Tai, kai kurių švedų manymu, kelia grėsmę gilias tradicijas turinčio suvenyrinio briedžio pozicijoms.

Lieka tik spėlioti, ar dangoraižis Turning Torso ilgai išliks populiarumo viršūnėje. Mat po  3 metų Malmėje planuojamas naujas, kaip skelbiama, įstabus projektas – „kabantis“ viešbutis, jau turintis ir savo vardą: 360°.

Jūratė Kaminskaitė, specialiai „Statybai ir architektūrai“, Malmė, Švedija

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų