Bratislavas Stojanovičas yra 43-metų benamis, kuris jau daugiau kaip penkiolika metų gyvena Nišo kapinėse Serbijoje. Vyras čia įsirengė tikrų tikriausius namus ir sako, kad jį labiau gąsdina alkani gyvieji, nei mirusieji kaimynai.
Buvęs statybininkas B Stojanovičas niekada turėjo nuolatinio darbo ir prarado savo namus prieš daugelį metų, kai rimtai įklimpo į skolas. Per pastaruosius 15 metų jis savo namus įsirengęs prie šeiminio kapo, čia palaidoti žmonės mirė prieš daugiau nei 100 metų.
Vyras stengiasi, kad nors ir neįprastoje vietoje įrengti, jo namai būtų jaukūs: „Čia sausa ir šilta bei kur kas patogiau nei gatvėje: „Tai ne rūmai, bet kur kas geriau nei nieko“, - argumentą rėžia vyras ir prisipažįsta, kad iš pradžių apsigyventi mirusiųjų draugijoje buvo nedrąsu, bet dabar į tai jis nekreipia dėmesio. Vieta gera tuo, kad čia mažai kas užklysta.
Benamis dienas leidžia ieškodamas maisto atliekų konteineriuose: „Tai nėra blogai, jūs net neįsivaizduojate, kokių dalykų žmonės išmeta.“ Vyras džiaugiasi, kad pasišviesti su sušilti gali prie žvakių, o kaskart palikdamas savo buveinę gerai apsidairo, ar aplink niekas nevaikštinėja: „Ne užpuolikų bijau, o ką nors mirtinai išgąsdinti“.
Serbas ne pirmasis apsigyvenęs kapinėse: neseniai spaudoje buvo rašyta apie moterį iš Argentinos, kuri taip stipriai mylėjo velionį vyrą, kad prie jo kapo praleido penkias dienas sielvartaudama.
