Buvęs kalinys 49-erių Aleksejus Savičevas, kuris praėjusį rugsėjį prisijungė prie „Wagner“ pajėgų, dienraščiui „Guardian“ telefonu papasakojo apie šešių mėnesių tarnybą Rytų Ukrainoje ir kaip jis prisidėjo prie ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų.
„Mums buvo liepta neimti belaisvių, o tiesiog nušauti juos vietoje“, – sakė jis.
Vienas iš incidentų įvyko praėjusi rudenį netoli Rytų Ukrainos Soledaro miesto, kai A. Savičevas sakė dalyvavęs 20-ies apsuptų Ukrainos karių nužudyme. „Mes juos apšaudėme, – sakė jis. – Tai karas ir aš nesigailiu to, ką ten padariau. Jei galėčiau, grįžčiau atgal“.
A. Savičevas taip pat prisipažino sausį su kitais „Wagner“ samdiniais netoli Bachmuto nužudęs „kelias dešimtis“ sužeistų Ukrainos karo belaisvių, „mėtydami granatas“ į griovį, kuriame jie buvo laikomi. „Mes juos ir kankinome, nebuvo jokių taisyklių“, – sakė jis.
A. Savičevo pasakojimą neseniai paskelbė ir žmogaus teisių grupė „Gulagu.net“. Daugiau nei valandos trukmės vaizdo įraše jis pasirodė kartu su kitu buvusiu „Wagner“ kovotoju Azamatu Uldarovu, kuris taip pat sakė, kad per mūšį dėl Bachmuto žudė civilius, įskaitant vaikus.
A. Uldarovas sakė, kad kartą jo kolegos nužudė grupę žmonių, kurie slėpėsi vieno Bachmuto devynaukščio daugiabučio rūsyje, tarp jų ir jauną merginą. „Ji rėkė, ten buvo ir mažas vaikas, jai buvo gal penkeri ar šešeri, ir aš ją nušoviau. Man nebuvo leista nieko išleisti, suprantate?“, – „Gulagu.net“ grupės vadovui Vladimirui Osečkinui aiškino A. Uldarovas. Su juo susisiekti nepavyko.
„The Guardian“ negali savarankiškai patikrinti nė vieno iš šių žiaurių pasakojimų, tačiau žurnalistai gavo dokumentus, įrodančius, A. Savičevas, kuris buvo nuteistas už žmogžudystę, pernai rugsėjo 12 dieną buvo paleistas iš kalėjimo Voroneže, pietvakarių Rusijos mieste, gavus prezidento malonę.
„Wagner“ įdarbino dešimtis tūkstančių kalinių, įskaitant nuteistus žudikus, kovoti Rytų Ukrainoje. Mainais už šešių mėnesių trukmės tarnybą, jiems buvo pasiūlyta laisvė. Savo tarnybą A. Savičevas baigė kovo 12 d.
A. Savičevas „Guardian“ taip pat pateikė nuotraukas su dviem medaliais, kuriuos jis sakė gavęs už mūšį prie Soledaro – miesto Rytų Ukrainoje, kurį „Wagner“ kariai užėmė sausio pradžioje.
Jo parodymai prisideda prie vis gausesnių įrodymų, kad Rusijos kariai Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus.
Anksčiau šį mėnesį pasirodė du vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Rusijos kariai, galimai, nukerta galvas Ukrainos karo belaisviams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad pasaulis negali nekreipti dėmesio į šią „žiaurią“ medžiagą, kurios tikrumo „The Guardian“ patvirtinti nesugebėjo. „Štai kaip lengvai šie žvėrys žudo. Mes nieko nepamiršime. Ir mes neatleisime žudikams“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, atsakydamas į „Gulagu.net“ paskelbtą interviu, pareiškė, kad atsakingi asmenys turi būti nubausti. „Prisipažinimo neužtenka. Turi būti bausmė. Griežta ir teisinga. Ir taip tikrai bus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Jermakas.
Nuo karo pradžios, nemažai rusų karių, įskaitant vieną nuteistąjį, kovojusį „Wagner“ gretose, pabėgo į užsienį ir aprašė Rusijos karo nusikaltimus, tačiau A. Savičevo parodymai yra retas pasakojimas iš buvusio „Wagner“ samdinio, likusio Rusijoje. A. Savičevas teigė, kad po interviu jis sulaukė „daugybės“ grasinimų, todėl pradėjo slapstytis.
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sakė, kad dviejų buvusių „Wagner“ karių pasakojimas yra „piktas melas“ ir kad „Wagner“ kovotojai „niekada nelietė ir neliečia“ vaikų.
A. Savičevas teigė bijojęs, kad jo laukia tokios pat pasekmės, kaip nuteisto žudiko Jevgenijus Nužino, tarnavusio „Wagner“, kuris pasidavė Ukrainos pajėgoms. Vėliau, perdavus jį Rusijai, jam buvo įvykdyta mirties bausmė. „Buvau „Wagner“ ir žinau, ką jie gali padaryti tiems, kurie kalba, – sakė Savichevas. – Suprantu, kad greitai galiu mirti. Aš tiesiog nenoriu, kad mano mirtis būtų smurtinė“.
Jis sakė matęs daugybę kitų „Wagner“ kovotojų, kuriuos jų vadai apkaltino įsakymų nevykdymu arba „elgesio kodekso“ pažeidimu, įskaitant alkoholio vartojimą, žudynes.
A. Savičevas sakė, kad prisijungė prie „Wagner“, kai J. Prigožinas praėjusį rugsėjį apsilankė jo kolonijoje IK-12 Voroneže: „J. Prigožinas atvyko į mūsų kalėjimą ir pasakė, kad ieško žudikų. Jis sakė, kad reguliarioji armija buvo pilna baikštuolių, kurie nesugeba pabaigti pradėto darbo“.
Buvęs samdinys teigė, kad buvo priimtas į „Wagner“ nepaisant jo ŽIV diagnozės – Rusijos reguliarioji kariuomenė nepriima sunkiomis ligomis sergančių karių. „Wagner“ nerūpi, ar tu sergi ŽIV ar hepatitu, kol gali žudyti“, – sakė jis.
Pasak A. Savičevo, šiek tiek daugiau nei 100 kalinių iš IK-12 Voroneže panoro kautis su „Wagner“. Po dviejų savaičių mokymų, jis buvo išsiųstas į fronto liniją. Pirmiausia jis kovojo prie Soledaro, o užėmus šį miestą – prie Bachmuto.
Jis sakė, kad buvo paskirtas į nedidelius keturių asmenų dalinius, kurie buvo naudojami kaip „šturmo kariai“ – jiems buvo įsakyta pradėti itin pavojingus Ukrainos pozicijų puolimus. A. Savičevas skaičiuoja, kad iš 100 prie „Wagner“ prisijungusių kalinių jo kalėjime, tik 21 grįžo gyvas.
Vakarų vertinimu, nuo Maskvos invazijos pradžios pernai vasarį, „Wagner“ neteko daugiau nei 30 000 kovotojų, daugiausia jų yra buvę nuteistieji. „Iš esmės mūsų vadams mes buvome tik mėsa, aš vis dar nežinau, kaip išgyvenau, – sakė A. Savičevas. – Niekas į mus nekreipė dėmesio“.
