Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS), užuot piketavusi, kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydama parlamentarų paramos inicijuojant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų nustatyta, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Kaip teigiama LGS išplatintame pranešime, organizacija supranta medikus vienijančių profesinių sąjungų susirūpinimą dėl susidariusios padėties sveikatos apsaugos sistemoje įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl medicinos darbuotojų darbo laiko suvienodinimo. LGS pritaria kitų medikų organizacijų iniciatyvoms piketu dar kartą atkreipti valdžios dėmesį į neteisėtai priimtus sprendimus, kurie turi būti atšaukti.
"Šis teisės aktas neabejotinai pablogino didžiausios profesinės rizikos įtakoje dirbančių specialistų darbo sąlygas ir medicinos paslaugų kokybę gyventojams. Todėl jis pagrįstai kelia tiek medikų, tiek visos visuomenės pasipiktinimą", - sako LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Kita vertus, jo teigimu, gydytojai įsitikinę, jog vien tik mitingais ir piketais šios problemos išspręsti neįmanoma, nes visos iki šio vykusios viešos protesto akcijos bei mėginimai išaiškinti aukščiausioms šalies institucijoms, kokias neigiamas socialines pasekmes visuomenėje sukels šie nutarimai, nedavė rezultatų.
Atsižvelgdama į tai LGS kreipėsi į Seimo frakcijas, prašydama parlamentarų paramos inicijuojant kreipimąsi į KT, kad būtų nustatyta, ar medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinę Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Konstitucijai. Gydytojų sąjunga kviečia ir kitas medicinos darbuotojus vienijančias profesines organizacijas bei draugijas palaikyti šią iniciatyvą.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas neabejoja, kad išimčių dėl medikų darbo laiko trukmės panaikinimas - teigiamas žingsnis, o tokiam sprendimui priešinasi tie medikai, kurie netenka lengvatų.
Pasak jo, nuo spalio 1-osios iki 38 val. suvienodinus sveikatos priežiūros darbuotojų savaitinę darbo laiko trukmę didesnei daliai medikų darbo savaitė sutrumpėja. Iki šiol daugybę išimčių numačiusiuose teisės aktuose gydytojų savaitinė darbo laiko trukmė svyravo nuo 30 iki 39 valandų.
Ministras pabrėžia, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgus į medikų bendruomenės pastabas, kuriomis buvo prašoma paaiškinti, kodėl skiriasi iš esmės panašų darbą dirbančių medikų darbo laikas. SAM sudaryta darbo grupė rengė, derino su suinteresuotomis organizacijomis ir atsakingomis institucijomis galimus pakeitimus. Šiuo metu iš esmės pasikeitus technologijoms, neliko priežasčių, dėl kurių buvo numatytos lengvatos pavojingomis sąlygomis dirbantiems sveikatos priežiūros darbuotojams. Todėl buvo nuspręsta atsisakyti išimčių ir suvienodinti savaitinę darbo laiko trukmę visiems sveikatos priežiūros darbuotojams.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl gydytojų darbo laiko suvienodinimo, visi gydytojai turės dirbti po 38 val. per savaitę, neatsižvelgiant į darbo krūvį, pavojaus ar rizikos laipsnį. Maždaug 30 proc. sveikatos priežiūros specialistų turės dirbti ilgiau. Dėl pailgėjusio darbo laiko labiausiai nukentės iki šiol 30 valandų darbo savaitę turėję teismo medicinos ekspertai ir radiologai, 33 darbo valandas per savaitę dirbę odontologai ir poliklinikų konsultantai bei kiti gydytojai.
